Be šūvio pirmąją sovietų okupaciją pasitikę lietuviai antros tokios progos priešams nesuteikė – baigiantis Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvoje kilo didelio masto partizaninis karas. Vienui viena, niekieno iš šalies neremiama lietuvių tauta ištisą dešimtmetį ginklu priešinosi okupacinei politikai. Iš stichiškai besikuriančių partizanų būrių susiformavo visą Lietuvą apimanti karinė struktūra, kurioje dalyvavo ir Jiezno krašto rezistentai. Siekdamas paminėti partizanų kovinės operacijos Jiezne 70-dešimtmečio sukaktį bei laisvės kovų sąjūdžio pradžios 75-metį, istorikas V.Kuzmickas, aktyvus gimtinės praeities saugotojas, gruodžio 8 dieną iniciavo renginį ,,Ginti laisvės žengė į Jiezną narsus partizanų būrys“. Šis renginys tapo ir baigiamuoju Jiezno 525-ųjų metinių minėjimo akordu. Savo apsilankymu jį pagerbė LR Seimo narys V.Kamblevičius, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius E.Visockas, Jiezno seniūnas A.Bartusevičius, klebonas R.Bičkauskas, laisvės kovų dalyvės M.Voleišienė, R.Sadauskienė, kiti partizanų rėmėjai, artimieji.
Minėjimas pradėtas Jiezno gimnazijos aktų salėje, kur susirinkusiems mokiniams bei svečiams buvo organizuota atvira pamoka ,,Partizanų kovinei operacijai Jiezne-70“. Skaitydami Liūnės Sutemos eiles, gimnazistai priminė tragiškai didingus ir sudėtingus laikus, kada mirti už tėvynę ėjo tokie patys, kaip dabar jie. Tylos minute pagerbus visų už Lietuvos laisvę žuvusių atminimą, jaunieji šauliai išskubėjo padėti gėles prie paminklo partizanams, ant pirmojo partizano M.Acaus-Vanago kapo, partizanų bei savanorių kapų. Poetinės kompozicijos mintį tęsė V.Kuzmickas, parengęs pranešimą apie partizaninį judėjimą Jiezno apylinkėse. Klausytojams buvo įdomu išgirsti, kad laisvės troškimas šio krašto žmonėms buvo būdingas visais laikais, kad kovai su okupantais vadovavo tokie tėvynei atsidavę asmenys kaip M. Acus-Vanagas, V. Marčiulionis-Viesulas, J. Marčiulionis-Audronis, J. Ogilba-Dobilas, A. Matikas-Skroblas, J. Šiugždinis-Anupras, J. Šiugždinis-Žvirblis ir daugybė kitų, kad partizanai turėjo daug rėmėjų. Vieni iš jų – Kimantų šeima, gyvenusi Sokonių kaime. Būtent iš čia 1947 lapkričio 7 dieną pradėta garsioji kovinė operacija prieš sovietinius okupantus ir jų talkinnkus. Renginio dalyvės Kimantų šeimos dukros Marija Voleišienė ir Regina Sadauskienė jaudinosi, demonstruojamose nuotraukose atpažinusios brolį, kovojusį partizanų gretose, dalijosi prisiminimais. Kreipdamosi į jaunąją kartą, garbios viešnios ragino visus būti patriotais.
Istorinį V.Kuzmicko pranešimą gražiai papuošė gimnazistės M. Alubauskaitės, Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro kolektyvo ,,Jieznelė“ dainos. Apie asmenines sąsajas su partizaniniu judėjimu kalbėjo seimūnas V. Kamblevičius, už pagarbų dėmesį istorijai dėkojo savivaldybės administracijos direktorius E. Visockas.
Iš gimnazijos renginio dalyviai nuskubėjo prie dūmuose paskendusio pastato miestelio centre, kur KASP Dariaus ir Girėno II-osios rinktinės savanoriai demonstravo mokomąsias pratybas priešo užimtam pastatui išvaduoti, supažindino su šiuolaikine ginkluote, apranga. Laisvalaikio ir kultūros centro kiemelyje visų laukė gimnazijos jaunųjų šaulių išvirta košė, arbata, o salėje – Alytaus kraštotyros muziejaus paroda ,,Kai sieloms neliko medžių“. Susirinkusieji, išklausę parodos pristatymą, buvo pakviesti dalyvauti viktorinoje, o pirmieji, teisingai atsakę į klausimus, dovanų gavo po knygą „Alytaus rajono piliakalniai“. Visiems, prisidėjusiems organizuojant svarbų renginį, nuoširdžiai dėkojo seniūnas A. Bartusevičius.
Šio renginio tikslas – pagarbiai nusilenkti kovojusiems už Lietuvos laisvę – prasmingai pasiektas. Juk, anot disidentės N. Sadūnaitės, ant partizanų ,,kraujo, ant jų kančių, ant jų pasiaukojimo kilo Lietuva“. Savo tautos ir valstybės praeities pažinimas leidžia geriau suprasti šių dienų Lietuvos gyvenimo vyksmą ir kaitą.
N.Kuliešienė,
Jiezno gimnazijos mokytoja
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“