Punios šilas stebino lankytojus

Nemuno kilpų regioninio parko direkcija mylinčius gamtą ir norinčius su ja susipažinti iš arčiau pakvietė į 15 km žygį po Punios šilą. Žygis skirtas paminėti Nemuno kilpų regioninio parko 25 metų steigimo sukaktį. Žygis – tai ne paprastas pasivaikščiojimas ir pasidairymas, o kelionė kartu su ekologu Žydrūnu Preikša, kuris ištyrinėjęs kiekvieną šilo kertelę. Kilometrų nedaug, bet kiek gauta žinių!
Žygis prasidėjo nuo Punios girininkijoje esančio Gamtos muziejaus, kuriame apsilankiusieji turėjo galimybę susipažinti su kai kuriais gyvūnais, verslais, kažkada vykdytais čia gyvenusių žmonių, gamtoje sutinkamomis keistenybėmis. Vėliau Žydrūnas supažindino su šilo skirstymo schema, papasakojo, kodėl čia esantys keliai turi pavadinimus. Po teorinės dalies visi žygeiviai patraukė į šilą. Šile randamos vertybės stebina gamtos tyrinėtojus. Jei ko nors negali pamatyti plika akimi, padeda padidinimo priemonės, to, ko nepažįsti, galima paklausti pas žinantį. Kuo daugiau suteikti informacijos apie gamtos vertybes buvo stengiamasi žygio metu. Džiugu, kad besidominčiųjų keistuoju gamtos pasauliu atsiranda, ir gautos žinios nenueina perniek, nes jomis dalijamasi su draugais ir kaimynais, sugrįžus į namus. Miškas – tai ne tik grožis, reikia suprasti, ir kokie pavojai jame gali slypėti. Todėl dažniausiai ir sakoma: nepažįsti augalo – neskink, nepažįsti uogos – nevalgyk. Tarp žygeivių diskusiją sukėlė kertinių miško buveinių svarba gamtai, šimtamečių medžių priežiūra ir apsauga. Jie stebėjosi, kiek galima surasti gyvybės ant pūti pradėjusio kelmo, tuo, kad kiekvienas augalas gali plazdėti pučiant vėjui. Taip besišnekučiuodami pasiekė Žaltės slėnį, kur visų laukė pietūs, čia pat išvirti NKRP direkcijos darbuotojų. Nukeliauta vos 7 kilometrai, o diskusijos nenurimo net pietų metu.
Pailsėjus, padiskutavus žygiavome į rezervatą. Rezervatas griežtai saugoma vieta, į kurią patekti galima tik su Regioninio parko darbuotoju. Čia saugomos išskirtinės rūšys, čia sutinkama žvėrelių, kurių namuose atsiduriame. Todėl, lankantis rezervato teritorijoje, reikia elgtis atsakingai.
Pasibaigus žygiui visada smagu gauti padėkų (kalba netaisyta):
„Noriu labai padėkoti už įdomų žygį po Punios šilą. Įspūdžių užteks ilgam, o žinios, gautos iš nuostabaus žmogaus Žydrūno, neįkainojamos. Džiugu, kad dar yra tokių žmonių, kuriems miškas – tai ne „malkos“, tai ne pinigai, o idėja, rūpestis.“
Už paramą organizuojant žygį dėkojame UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ ir Ko bei Panemuninkų kaimo gyventojui Kęstučiui.
Ramutė Milušauskienė
NKRP direkcijos vyr. specialistė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook4Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *