Jurginų žiedai – Barborai Radvilaitei

Trečiadienio popietę Birštono savivaldybės fojė pražydo jurginais. Įvairių spalvų ir atspalvių maži, dideli, karpytais, lygiais, garbanotais žiedlapiais, korį, astrą ar rožę primenantys žiedai – štai tokią jurginų įvairovę parodai „Jurginų žiedai – Barborai Radvilaitei“ pateikė 21 birštonietis.


Parodos atidarymo šventėje merė Nijolė Dirginčienė negailėjo pagyrų jurginų augintojams, kurių dėka savivaldybėje jurginą žadama paskelbti Birštono karališkąja gėle, nes kurortas jau turi jurginą „Birštonas“, išvestą latvių gėlininkės selekcininkės Ritos Zala (jis auga prie fontano, esančio netoli savivaldybės). Parodas žadama kasmet rengti vis kitoje kurorto sanatorijoje ar įstaigoje, skatinti gyventojus, kad prie kiekvieno namo žydėtų šios gėlės, o rugsėjo pabaigoje rengti jurginų turgelius, kuriuose būtų galima įsigyti naujų veislių, pasidalinti patirtimi ir dar kartą pasidžiaugti jų įvairiaspalviais žiedais. Merė sakė, kad labai myli šią nuostabią gėlę, pati augina 25 jurginų kerus ir gerai žino, kaip nelengva jų gumbus išlaikyti per žiemą.

Daug įdomaus apie jurginus papsakojo Audronė Daubarienė.

Kodėl paroda skirta Barborai Radvilaitei (1522-23 – 1551 m.), papasakojo vicemeras Vytas Kederys, priminęs jos vieną gražiausių Lietuvoje meilės istorijų su LDK valdovu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Augustu (1520 – 1572 m.). Barborai tapus Lenkijos karaliene, Žygimantas Augustas kartu su Alytaus, Kauno, Darsūniškio žemėmis mylimajai dovanojo ir Birštoną.
Apie jurginus, jų istoriją papasakojo viena iš parodos rengėjų Birštono miesto kraštovaizdžio architektė Audronė Daubarienė.
Jurginas Europoje pirmą kartą aprašytas 1787 m. Jis atkeliavo iš Meksikos, kurioje buvo laikomas kultūriniu, maistiniu augalu. Jie buvo tuščiaviduriai, neįspūdingi ir išpopuliarėjo tik XIX a., kai selekcininkai išvedė naujas veisles. Lietuvoje jurginų pradininku laikomas Jundeliškėse gyvenęs dvarininkas Stanislovas Moravskis (1802 -1853 m.), juos atsivežęs iš Sankt Peterburgo.
Beje, jurginais pavadinti Rusijos imperatoriškosios mokslų akademijos akademiko Johano Gotlibo Georgio garbei juos vadina tik vokiečiai, rusai ir lietuviai, visur kitur jų pavadinimas yra dalija (moksliškai Dahlia). Jurginų spalvą nulemia 48 genai, leidžiantys raudonam, geltonam, kreminiam ir violetiniam pigmentams įvairiais laipsniais pasireikšti apie 200 -uose tūkstančių kombinacijų. Nėra tik žydro pigmento – norint gauti žydrų jurginų, juos tenka genetiškai modifikuoti.

Jurginas Birštonas

Gausybė spalvų ir atspalvių buvo ir šioje parodoje. Jurginų augintojos sakė labai mylinčios šias gėles, nors jos reikalauja ir daug darbo. Daugiausia jurginų augina Dalia Banienė, šią „bacilą“ paskleidusi visoje Birštono savivaldybėje. Jos darželyje – per 100 rūšių. Ona Grybauskienė net eilėraščius apie jurginus kuria, o pas Marytę Žiukienę jurginais tvora pražydo! „Išlupau tujas ir jurginais užsodinau“, – porino moteris.

Kalbintos moterys sakė, kad meilė jurginams atėjo „nuo mamos“ ar kaimynės ir yra šeimos tradicija. Augina, nes gražu, kai darželyje žydi jurginai, širdžiai miela.
Visiems parodos dalyviams: Marytei Valatkienei, Onai Vilkienei, Birutei Vokietaitienei, Valerijai Onai Grybauskienei, Liucijai Kaminskienei, Alvydui Laukaičiui, Onai Laukaitienei, Astai Letkauskienei, Albinai Karalienei, Ramutei Šimukauskaitei, Irenai Šliaužienei, Juozui Deltuvai, Daliai Banienei, Antosei Laukaitienei, Veronikai Bendaravičienei, Danutei Adamonienei, Marytei Žiukienei, Linai Daukšienei, Irenai Mačiulaitienei, Žydruolei Pivarauskienei, – buvo įteikta po Pagyrimo raštą ir dovanėlę.
Ir pabaigai legenda. Kažkada jurginai buvo laikomi karališkosiomis gėlėmis ir galėjo puošti tik aukštuomenės atstovų sodus. Pažeisdamas karaliaus įsakymą, sodininku dirbęs jaunuolis slapta nuskynė jurginą ir padovanojo mylimajai. Už tai buvo pasodintas už grotų. Mylimajam atminti mergina įkišo gėlę į žemę, ji išleido šaknis ir išaugo į didelį krūmą. Šio krūmo ataugos greitai paplito tarp vietos gyventojų. Taip jurginų grožis tapo prieinamas paprastiems žmonėms, o jurginas tapo meilės gėle. Jurginai – ir rudens gėlė, nes, jam pražydus, galutinai atsisveikina vasara…
Onutė Valkauskienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook4Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *