Projektas „Geras mokymas pažadina mokymąsi“ sutelkė realiems pokyčiams pamokose

2015 – 2017 m. Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius, pasitelkęs vietos partnerius – Prienų „Revuonos“ pagrindinę mokyklą, „Ąžuolo“ progimnaziją, „Žiburio“ gimnaziją, Švietimo centrą ir Pedagoginę psichologinę tarnybą – įgyvendino Erasmus+ strateginės partnerystės projektą „Geras mokymas pažadina mokymąsi“. Į šį projektą įsitraukė ir partneriai užsienyje – Italijos Sassari savivaldybė, mokykla Istituto Comprensivo San Donato ir Nacionalinė Italijos pedagogų asociacija.

Prienų r. savivaldybės meras A. Vaicekauskas priima projekto partnerių iš Italijos delegaciją.

Pamokos – kitaip

Projekto tarptautinis susitikimas Sasario savivaldybėje (Italija)…

„Norėjome realių pokyčių pamokose, todėl, įgyvendindami šį projektą, siekėme pamokose vyraujančią mokymo paradigmą keisti į mokymosi, sustiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, darančią įtaką jų pasiekimams ir pažangai,“ – naujųjų mokslo metų konferencijoje, rajono pedagogams pristatydama tarptautinio projekto „Geras mokymas pažadina mokymąsi“ rezultatus, sakė jo koordinatorė Švietimo skyriaus vyr. specialistė Renata Pavlavičienė.
Jos teigimu, šie tikslai atitiko ne tik Prienų rajono savivaldybės strategijos prioritetą „Išsilavinusios, sveikos ir pažangios bendruomenės plėtra“, o taip pat – Valstybinėje švietimo 2013 – 2022 metų strategijoje numatytą tikslą suteikti mokiniams palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus, bet ir pačių pedagogų siekius, mokinių ir tėvų lūkesčius pagerinti ugdymo kokybę. Visų pirma, dalyvavimas projekte „suteikė galimybę pergalvoti kasdieninę praktiką ir rasti naujus sprendimus, kuriuos mokiniai tikrai įvertino“ (Istituto Comprensivo San Donato mokyklos mokytoja Gavinuccia Manca), kita vertus, „padėjo suburti mokytojų bendraminčių komandą, kurie mokėsi patys ir dalinosi savo patirtimi su kitais mokytojais“ (Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė). Galiausiai, „sustiprėjo mokinių mokymosi motyvacija, nes pamokos buvo vedamos „kitaip“ – naudosimės šiomis galimybėmis ir ateityje“ (direktorė Irma).
Mokymosi paradigmos diegimo pamokoje modelis

… ir Prienų rajono savivaldybėje.

Projekto veiklų pagalba buvo suburta besimokančių profesionalų komanda iš švietimo padalinio, švietimo pagalbos įstaigų ar asociacijų ir mokyklų atstovų, kuri parengė ir išbandė mokymosi paradigmos diegimo pamokoje modelį, padedantį stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją.
Modelio parengimas ir išbandymas apėmė savivaldybės ir mokyklos lygmens komandų subūrimą, jų narių kompetencijų stiprinimą, analizuojant ir aptariant teorines žinias, jas pritaikant praktiškai ir taip mokantis iš savo patirties. Su projekto veiklomis susijusiems pokyčiams pamatuoti buvo atliekama nuolatinė mokytojų savirefleksija ir mokinių mokymosi motyvacijos tyrimas projekto pradžioje ir pabaigoje. Kuriant ir išbandant mokymosi paradigmos realizavimo pamokose modelį abiejuose regionuose dalyvavo 26 – 42 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų mokinių; 24 – 65 proc. projekte dalyvaujančių mokyklų mokytojų; 100 proc. švietimo institucijų vadovų.
Apie tai, koks darbas vyko konkrečiose mokyklose, konferencijos metu pasakojo „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Alaburdienė:
– Šį projektą pasirinkome todėl, kad mūsų mokykla yra specifinė, visoje Lietuvoje nėra kitos tokios ugdymo įstaigos, kurioje būtų teikiama tiek daug mokymo programų, todėl labai trūko darbo patirties su gabiais, turinčiais mokymosi problemų bei specialiųjų poreikių mokiniais.
Į projekto komandą susibūrė šešiolika pozityviai nusiteikusių, motyvuotų pedagogų, kurie norėjo siekti žinių ir keistis. Skaitėme rekomenduotą pedagoginę literatūrą, keitėmės žiniomis, rašėme pamokų scenarijus ir įgyvendinome juos praktiškai, kviesdami kolegas stebėti savo pamokas. Pamokos buvo filmuojamos, todėl savo sėkmėmis ir nesėkmėmis galėjome pasidalinti su partneriais Sardinijoje, įdomu tai, kad, nepaisant kalbos barjero, jie sugebėjo pastebėti esminius dalykus. Pasikeitimas darbo patirtimi, bendros veiklos, refleksijos, nuoširdus bendravimas su pedagogais iš Italijos buvo labai naudingi.
Mokytojai pamokose išlaisvėjo, pradėjo labiau pasitikėti savimi, o mokinių apklausa atskleidė, kad jiems labai patiko dirbti grupėse – jie jautėsi atsakingesni, dėmesingesni, pasiruošę padėti vieni kitiems.
Be to, šis projektas paskatino surengti konferenciją mokykloje, kurioje pedagogai pristatė savo metodinius darbus ir parengė vienuolika pranešimų. Taigi gyvenime randame tiek, kiek sugebame rasti…
Rekomendacijos mokytojui

Rugpjūčio 30 d. tarptautinio projekto „Geras mokymas pažadina mokymąsi“ rezultatai pristatyti rajono švietimo bendruomenei konferencijos metu.

Remdamiesi projekto metu išanalizuotais teoriniais šaltiniais ir panaudodami tyrimo mokinių motyvacijos lygiui nustatyti išvadas, projekto dalyviai sukūrė Rekomendacijas mokytojui, siekiančiam pamokose įgyvendinti mokymosi paradigmą. Šias rekomendacijas konferencijoje pristačiusi „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė pabrėžė, kad siekiant pamokose sėkmingai įgyvendinti mokymosi paradigmą, yra svarbūs keli dalykai.
1. Svarbu pripažinti mokytojo ir mokinio sąveikos svarbą (atsakomybė už vaikų mokymąsi turi būti priimama visuose lygmenyse, pradedant vadovais ir baigiant mokiniais; sąlygos – mokytojas turi nebijoti bandyti keistis, o mokinys turi būti pripažįstamas kaip asmenybė);
2. Būtina kurti mokymosi aplinkas, kuriose mokinys galėtų įgyti naują patirtį: (t.y. planuoti mokymą(-si) orientuojantis į mokinių pažangos ir pasiekimų pagerinimą; padėti mokiniams išsikelti aiškius, bet ambicingus mokymosi tikslus; mokyti mokytis taikant įvairias strategijas; įtraukti mokinius į aktyvų problemų sprendimą; suteikti mokiniams kuo daugiau savarankiškumo mokantis ir t.t.).
3. Teikti mokiniams užduotis, pasiūlyti jiems veiklos sritis, metodus dėl jų tariantis, t.y. užtikrinti mokymo ir mokymosi metodų įvairovę ir jų pagrįstumą; parinkti tinkamiausius metodus, leisti mokiniams patiems pasirinkti užduotis; taikyti aktyviuosius ir bendradarbiavimą skatinančius metodus ir strategijas, netradicines erdves ir aplinkas).
4. Organizuoti mokinių vertinimą ir įsivertinimą.
Direktorės Irmos Kačinauskienės teigimu, pastangas mokytis turi dėti ir mokytojas, ir mokinys. Todėl, norint organizuoti gerą mokymą, pažadinantį mokymąsi, reikėtų visoje mokykloje kurti mokymosi kultūrą ir puoselėti bendruomenės jausmą.
Rekomendacijos pažymi, kad visi mokytojai nusipelno sistemingai teikiamos mokyklos administracijos ir kolegų pagalbos, reikia sudaryti jiems sąlygas dalintis ne tik sėkmėmis, bet ir klaidomis, analizuoti mokymo procesą ir projektuoti tolesnį ugdymą. Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis, buvo suplanuota ir suorganizuota 150 „kitokių“ pamokų – pamokų, kuriose mokinys buvo aktyvus dalyvis.
Modelio poveikis mokinių mokymosi motyvacijai
Projekto veiklų sąlygotiems pokyčiams pamatuoti projekto pradžioje ir pabaigoje buvo atliktas mokinių mokymosi motyvacijos tyrimas. Kaip pastebėjo projekto koordinatorė Renata Pavlavičienė, pagerėjo mokymosi motyvaciją lemianti mokytojo ir mokinio sąveika, sustiprėjo įvairūs ugdymo(si) proceso aspektai, darantys įtaką mokinių mokymosi motyvacijai. Patys mokiniai minėjo, kad jie buvo labiau susikaupę ir atsakingi už savo mokymąsi; daug veiklų organizavo ir įgyvendino patys ir tai buvo ypač smagu. Daug ką tai paskatino padirbėti ne tik pamokų metu, bet ir po pamokų.
Analizuodami mokinių mokymosi rezultatus, mokyklų vadovai pastebėjo, kad pastebimai pagerėjo projekte dalyvavusių klasių mokinių akademiniai rezultatai – metinių vertinimų vidurkiai.
Projekto rezultatai
Erasmus+ programos projekto „Geras mokymas pažadina mokymąsi“ įgyvendinimas padėjo partneriams iš skirtingų regionų įgyvendinti norimus pokyčius švietime, išplėtė mokyklų, mokytojų, savivaldybių darbuotojų profesinio augimo galimybes.
Projekto pagalba realizuota bent dalis mokyklų steigėjų įsipareigojimų gerinti švietimo kokybę mokyklose.
Tai lėmė taikytas savanoriškumo principas ir šių dalyvių įtraukimas į sprendimų priėmimą, jiems teikiama pagalba. Įtraukimą padėjo realizuoti pasirinkta projekto veiklų įgyvendinimo struktūra: savivaldybės lygmens darbo grupė, mokyklų lygmens darbo grupės, 4 tarptautinių susitikimų organizavimas.
Kita sėkmė – Kaljario ir Sasario universitetų (Italija) įsitraukimas. Projektas pristatytas jų studentams, su jais diskutuota grupėse mokymosi paradigmos tema, iš šių universitetų gautas grįžtamasis ryšys apie projekto veiklą ir rezultatus.
Projekto vadovo, Švietimo skyriaus vedėjo Rimvydo Zailsko teigimu, šio projekto veiklos ir rezultatai galėtų būti vienas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje galima paskatinti pokyčius įgyvendinant nacionalinę Geros mokyklos koncepciją.
Mokyklų vadovų idėjos dėl veiklos tęstinumo:
Pasibaigus projektui ir toliau tęsime ugdymo(si) proceso tobulinimą, įvairindami edukacines aplinkas, pokyčių naudą reflektuodami su mokiniais ir atsižvelgdami į jų poreikius („Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė).
Šis projektas buvo tikrai reikšmingas, nes jis iš tikrųjų paskatino bendravimą ir bendradarbiavimą tarp mokyklų ir tarp mokytojų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Dar daugiau, aš pastebėjau didelę profesinę plėtrą, susijusią su įsitraukimu, bendradarbiavimu ir pokyčiais praktikoje, metodikoje ir savęs vertinime (Istituto Comprensivo San Donato mokyklos direktorė Patrizia Mercuri).
Projektas dalyvių akimis:
Projekto metu, besiruošdama pamokoms, atradau naujų neišbandytų metodų, juos pritaikiau ir gautu rezultatu apsidžiaugiau (mokytoja Vita).
Šio projekto dėka aš buvau priversta išeiti iš komforto zonos, paieškoti įdomesnių veiklų, prisiminti, kad smalsumas, žingeidumas, kūrybiškumas (kartais netgi rizika), savo kompetencijų pasitikrinimas įvairiose situacijose mums suteikia galimybę tobulėti (mokytoja Roma).
Supratau, kad geri santykiai su mokiniais duoda gerus rezultatus (mokytoja Dalia).
Man tai reiškia naują patirtį, nemažai atradimų, gerą savijautą, stipresnį pasitikėjimą (mokytoja Irena).
Buvo tikrai įdomu dalyvauti viename iš vizitų, organizuotame projekto įgyvendinimo metu. Visoje Europoje yra fantastiškų žmonių. Jų noras gerinti viską, kad būtų geresni mokymosi vadovai savo pačių mokiniams yra labai jaudinantis (mokytoja Roggero Tiziana Maria).
Aš supratau, kad keitimasis patirtimi su kitais kolegomis yra esminis mano profesinio tobulėjimo aspektas (mokytoja Rossella Corrias).
Straipsnis atspindi dotacijos gavėjo, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos komisija neatsako už straipsnio turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *