Pirmasis rudens pasiuntinys

Parašiau antraštę galvodama apie rugsėjį. Bet kai ryte, žengdama pro duris į lauką, vėl visu veidu užkabinu ir prisilipinu voratinklį, nutariu, kad yra kiek kitaip. Tikrasis rudens pasiuntinys – voras, kantrus, be galo darbštus ir stropus tinklų mezgėjas. Kiekvieną rytą aš jo triūsą sunaikinu, ir dar pakeiksnoju, kitą dieną vėl tas pats. Bet nesižavėti šio padarėlio kūriniu negali. Ilgai apžiūrinėju saulės apšviestą plonytį, tvarkingą tinklą anapus lango ir negaliu suvokti, kaip tu, voreli, jį sukūrei, kaip prikabinai keliuose kampuose, kad tvirtai laikytųsi ore? Juk skraidyti nemoki.
Netrukus pasitiksim rudens Lygiadienį. Sakoma, kad išeidama žiemoti saulė užrakina žemę, o raktus atiduoda išskrendantiems paukščiams. Ir nieko čia, žmogau, nepadarysi, nepasivysi tų paukščių. Grįžk prie savo rudeninių darbų, baik duonelę susirinkti ilgam šaltos prieblandos laikui. Baru save už tai, kad labai anksti pradėjau gailėti vasaros, bijoti tamsių vakarų nykumo, niekaip neišauštančio ryto ilgumo. Gal todėl, kad šiemet saulė pašykštėjo spindulių, per mažai prisikaupėm laimės hormono seratonino?
Bet pasiduoti negalima, reikia ruoštis iš anksto. Pavyzdžiui, pasigauti ir užkonservuoti… spalvų. Geltonų, oranžinių, raudonų. Tad vieną šviesesnę dienelę pasičiumpu fotoaparatą ir pripyškinu saulėgrąžų žiedynų – didelių, skaisčių kaip saulė. Prisidarysiu nuotraukų, išdabinsiu sienas, žiūrėsiu ir šalin liūdesį vysiu.
Tačiau pamaloninti spalvomis reikia ne tik sielą, bet ir pilvą. O tam idealiai tinka linksma oranžinė morka. Labai mėgstu jos kvapą, spalvą, skonį. O kur dar jos nauda sveikatai! Morkos slepia tikrą lobį – didelį kiekį seleno, reto ir labai reikalingo mikroelemento. Jo mažai kur yra, mums jo labai trūksta, ypač kai kas nors nervus gadina. Morka pavyduliauja savo turtų, tai norėdami iš jos ištraukti vitaminą A, neužmirškime šiek tiek aliejumi pašlakstyti. Anądien išsikepiau morkų ragaišio: sutarkavau keletą didesnių morkų, įmušiau porą kiaušinių, šaukštą kitą aliejaus, truputėlį cukraus, druskos, gerą saują krapų, sodos. Miltus dėjau rupiai maltus kvietinius, viską kruopščiai išmaišiau ir po geros valandėlės iš orkaitės ištraukiau apskrudusį ragaišiuką.
Rugsėjis keičia ne tik gamtos spalvas. Po vasaros atokvėpio nemažai žmonių pradeda gyventi kitu ritmu – moksleiviai, jų tėvai, dažnai ir seneliai, vairuotojai, mokytojai.
Mažas, bet garsus miestelis Šiluva į tradicinius Švč. Mergelės Marijos atlaidus sukviečia daugybę žmonių. O mėnesį užbaigia šv. Jeronimas – mokinių, studentų, mokytojų, mokslininkų, vertėjų globėjas.
Augustina

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *