Vyskupo Justino Staugaičio sutikimas Muziejų kelyje Birštono sakraliniame muziejuje

„Muziejų kelio“ projektas buvo pradėtas vykdyti 2012 metais, kai šventėme 200 metų muziejininkystės Lietuvoje jubiliejų. Muziejinių renginių kelias vingiuoja Lietuvoje jau šeštą kartą. Visuose Lietuvos regionuose vyksta įvairaus pobūdžio renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai. Šiuo projektu siekiame aktualizuoti, įvertinti iki tol menkai pastebėtus kultūros objektus, asmenybes ir jų veiklas.

Renginio metu. Antra iš dešinės – Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė.

Taip pat kviečiame pamatyti jų unikalumą, raginame į muziejų užsukti tuos žmones, kurie paprastai čia nesilanko. Per penkerius metus Lietuvos muziejuose įvyko daugiau nei 470 renginių, dalyvavo per 375 tūkstančiai lankytojų. 2017 m. Muziejų kelias pradėjo renginių maratoną poeto prelato Jono Mačiulio – Maironio (1862 – 1932) tėviškėje Pasandravyje, Raseinių rajone, šių metų gegužės 18 d.
Dzūkijos regione renginiai prasidėjo rugpjūčio 15 d. ir vyks iki rugsėjo vidurio. Su projekto renginiais greičiausiai susipažinsite interneto svetainėje adresu: http://www.muziejai.lt/Muzieju_kelias/Muzieju_kelias_2017.lt.asp
Šių metų tema yra Vasario 16 -tosios kūrėjai ir puoselėtojai. Valstybės šimtmečio jubiliejaus išvakarėse žvelgiame į tuos švyturius, kurie mylėjo, kūrė ir dirbo „vardan tos Lietuvos“.
Rugpjūčio 17 d. Birštono sakraliniame muziejuje įvyko fotografijų ir dokumentų parodos iš Lietuvos Respublikos Seimo „Seimo pirmininkas ir Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866 – 1943)“ pristatymas.

Telšių V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas lic. kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.

Pranešimus skaitė garbūs svečiai iš Telšių: V. Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kunigas lic. Andriejus Sabaliauskas ir Žemaičių muziejaus „Alka“ istorikė Janina Bucevičė. Jie atskleidė vyskupo, Nepriklausomybės akto signataro J. Staugaičio asmenybę ir jo iniciatyvas, kurios buvo pagrįstos principu visur ir visada išlaikyti Dievo ir tautos vienybę.
Po įdomių pranešimų įtvirtinome gautas istorines žinias, žiūrėdami ką tik sukurtą filmą „Pirmasis Telšių vyskupijos vyskupas Justinas Staugaitis“ ir po šventųjų Mišių Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčioje dalindamiesi įspūdžiais prie arbatos puodelio.
2017 metais Birštono sakralinis muziejus dalyvauja Kultūros ministerijos kultūrinėje svetingumo programoje moksleiviams. Kviečiame mokytojus ir moksleivius nemokamai žiūrėti muziejuje naują dokumetinį filmą apie Vasario 16 -tosios akto signatarą vysk. J. Staugaitį. Laukiame jūsų, iš anksto užsiregistravusių, rugsėjo 13 d., spalio 11 d., lapkričio 8 d., gruodžio 6 d. Filmo rodymo laikas: 15 val.
Paroda veiks iki rugsėjo 10 dienos. Paskubėkite pamatyti.
Artėja Lietuvos šimtmetis, palinkėkime vieni kitiems branginti šalies istoriją ir pažinti ją mylėjusius, Lietuvos kūrimui atsidavusius žmones.
Dr. Roma Zajančkauskienė Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė

Kan. J. Staugaitis, laikinai einantis Lietuvos Prezidento pareigas, 1924 m. gegužės 15 d. Kaune karinio parado metu.

Kunigo šventimai Justinui Staugaičiui, gim. 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose, Marijampolės apskrityje, buvo suteikti 1890 m. Seinuose. Vikaravo jis Alytuje, Sniadowo, Balbieriškyje, Varšuvoje, Marijampolėje. Nuo 1906 m. Lekėčių, nuo 1912 m. Pakuonio, nuo 1916 m. Aukštosios Panemunės parapijos klebonas. 1905 m. Marijampolėje įkūrė pirmąjį vaikų darželį Lietuvoje, 1906 m. – švietimo draugiją „Žiburys“, žemės ūkio draugiją „Žagrė“, rūpinosi lietuviškų pradinių mokyklų ir bibliotekų steigimu, labdara, neturtingųjų šalpa, socialiniais reikalais. Nuo 1911 metų Lietuvių mokslo draugijos narys. 1917 m. rugsėjo 18 – 22 dienomis Vilniuje su kitais organizavo Lietuvių konferenciją, joje išrinktas į Lietuvos Tarybą ir tapo jos vicepirmininku. 1919-1920 m. Lietuvos vyriausybės buvo pasiųstas delegacijos nariu į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920-1922 m. buvo Steigiamojo Seimo, 1922-1923 m. – I Seimo, 1923-1926 m. – II Seimo atstovas, vicepirmininkas, 1923 m. rugpjūtį – 1925 m. sausį II Seimo pirmininku. Prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo. Vadovavo Steigiamojo Seimo delegacijoms Londone, Paryžiuje, Romoje, santykių su Vatikanu nustatymo, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimui. Nuo 1926 m. – Telšių vyskupas ir Klaipėdos prelatūros valdytojas. 1927 m. jo iniciatyva buvo įkurta Telšių kunigų seminarija, steigiamos naujas parapijos, rengiami eucharistiniai kongresai, kuriamos įvairios draugijos. Vyskupo pastangomis įkurtas savaitraštis „Žemaičių prietelius“.
Vyskupas Justinas Staugaitis dėl širdies ligų buvo atvykęs gydytis į Birštono kurortą 1943 m. Tais pačiais metais vyskupas Justinas vyko į susitikimą su Vokietijos generaliniu prokuratoriumi Lietuvai p. Rentelnu. Vyko pasikalbėti ir išlaisvinti suimtus Telšių vyskupijos kunigus: Taškūną ir P. Baltrumą, kurie buvo įkalinti dėl pamokslų prieš žydų šaudymą ir neva neteisėtą raguočių skerdimą Telšių kunigų seminarijai. Sugrįžęs vyskupas kalbėjo: „Dar niekuomet nebuvau taip išvargintas kaip šiandien.“ Pasikalbėjime p. Rentelnas sutiko išleisti įkalintus kunigus, bet su sąlyga, kad ganytojas parašys laišką prieš bolševikus ir paragins lietuvius stoti į vokiečių Vermachtą. Vyskupas J. Staugaitis tokio laiško nesutiko parašyti, tačiau kunigai laisvę atgavo. Šis pergyvenimas iš kurorto grįžusiam vyskupui buvo likiminis. Patyręs trečią širdies smūgį, vyskupas Justinas neatsigavo ir liepos 8 d. mirė. Palaidotas Telšių katedroje.