Pažinimui ribų nėra, jei pirmyn veda kelionių alkis

Birštono neįgaliųjų draugijos nariai kartu su artimaisiais ar lydinčiais asmenimis rugpjūtį keliavo maršrutu Lietuva – Kroatija, vieni – pavilioti kelionių magijos, kiti – pirmą kartą. Šios kelionės organizatorė – Birštono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Julija Senavaitienė.


Pasak neįgaliųjų, kelionė į saulėtąją, sena istorija, nepakartojama gamta turtingą Kroatiją jiems dovanojo nepamirštamų įspūdžių, pratęsė vasarą, kuri Lietuvoje buvo daugiausia apniukusi. Gal neįprastas karštis ir sekino jėgas, bet skaidri it krištolas kerinčio mėlynumo Adrijos jūra nuplovė nuovargį.
Pailsėjus prie vandens norėjosi apžiūrėti vietoves, pažinti jų žmones, tautinį charakterį, kurį gludino, formavo gyvenimas šiame regione – jo miestų, architektūros paminklų istorija skaičiuojama šimtmečiais ir net tūkstantmečiais. Makarskos, Splito, Triogiro, Dubrovniko miestuose birštoniečiai apžiūrėjo daugybę išlikusių istorinių ir kultūrinių paminklų, kai kurie iš jų įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Sunku pamiršti 1000 metų senumo Šv. Nikolo vyrų vienuolyną Triogire, prieš 1700 metų pastatytą Romos imperatoriaus Diokletiano rūmų kompleksą ar Jupiterio šventyklos griuvėsius Splite, Rolando koloną Dubrovnike – šie ir kiti lankytini objektai kelia turistų iš viso pasaulio susidomėjimą. Istorijos dvelksmas juntamas senamiesčių gatvėse, bažnyčiose, vaikštant akmeninių tvirtovių sienomis, kurių storis vietomis siekia iki šešių metrų. Pavargus kojoms, keliauninkams buvo iš ko rinktis – jie galėjo atsipūsti ir išgerti kavos lauko kavinukėse ar išsimaudyti čia pat tyvuliuojančioje jūroje.
Kroatija – ne vien kalnų ir akmenynų, bet ir miškų, puikių ežerų, vandens krioklių kraštas. Tuo birštoniečiai įsitikino lankydamiesi Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, grožėdamiesi vandens, gėlių, gyvūnų ir paukščių pasaulio spalvomis, kvapais ir garsais.
Susidaryti pilnesnį vaizdą apie Kroatiją padėjo apsilankymas jos sostinėje – Zagrebe. Kažkada šis miestas buvo tarsi slenkstis, atskiriantis Bizantijos ir Vakarų kultūras, o XIX a. pabaigoje nuniokotas didžiulio žemės drebėjimo. Šiandien – tai gyvas, žalias, modernus miestas su atstatytomis didingomis bažnyčiomis.
Išvykos į netolimą Bosniją ir Hercogoviną metu birštoniečiai apžiūrėjo senovinį Mostaro miestą, kuriame persipynusios rytietiška ir vakarietiška kultūros, piligrimų keliu patraukė į Medžugorję, kurioje 1981 metais šešiems vaikams apsireiškė Mergelė Marija.
Už sėkmingą ir informatyvią kelionę jos dalyviai dėkoja Julijai Senavaitienei, kurios dėka Europos žemėlapyje kasmet lieka vis mažiau neaplankytų vietovių, o pažinime – baltų dėmių. Po turiningo vasaros poilsio nuo rugsėjo gerai nusiteikę Neįgaliųjų draugijos nariai vėl sugrįš prie įprastinių darbų.
Dalė Lazauskienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *