Švietimo bendruomenę kviečia dirbti išvien, o ne skirtingomis kryptimis

Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui.

„Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini. Per ilgą laiką susikaupusios problemos ir ydos kelia visuomenės nusivylimą, nepasitikėjimą. Tai skaudina gerai dirbančius švietimo žmones. Tačiau nėra vienos piliulės, kurią išgėrus staiga pagerės ugdymo kokybė. Tai bendras ministerijos, savivaldybių, mokyklų, mokytojų, mokyklų bendruomenių nuoseklus darbas. Tikiuosi, kad šie metai tokie ir bus: dirbsime išvien, o ne skirtingomis kryptimis, kaip Ezopo pasakėčioje“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė J. Petrauskienė.
Taigi naujieji mokslo metai mokyklų bendruomenėms atneš daug naujovių. Mokiniams žadama daugiau emocinio saugumo ir pagalbos mokyklose, pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, prie to prisidės nuo rugsėjo 1-osios visose mokyklose pradedamos įgyvendinti patyčių ir smurto ar kitos pasirinktos prevencinės programos. Iki šiol tai darė kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų. Pedagogų mokymui, programų vykdymui bus skiriamos valstybės ir europinės lėšos.
Ministrė taip pat pabrėžė būtinybę stiprinti mokymosi pagalbą kiekvienam mokiniui. Turintieji mokymosi sunkumų jos sulauks ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu (joms skiriamos 3 papildomos valandos). Prasčiau besimokantiems, gyvenantiems netinkamoje socialinėje aplinkoje mokiniams turės būti sudarytos tinkamos sąlygos paruošti namų darbus mokyklose, o po pamokų užsiimti turininga veikla. Šiuo tikslu rengiamas visos dienos mokyklos koncepcijos ir finansavimo modelis.
Daugės pilietinei veiklai skirtų valandų skaičius, jos vertinimas atsispindės ir pagrindinio baigimo pažymėjime. Vyresnėse klasėse pasirinktinai galės būti dėstomos nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos.
Nuo rugsėjo visi 1 – 10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, orientuotas į stipresnio raštingumo ugdymą. Paruošta ir finansinio raštingumo programa. Pagal bandomąjį projektą nuo šių metų 10 -tyje šalies mokyklų pradinėse klasėse bus pradėtas informatikos mokymas. Permainos laukia ir vertinimo srityje, bus įvedamas kaupiamasis vertinimas, kuris apims ne tik akademinius mokinio pasiekimus, bet ir kitą jo veiklą. Mokyklos turės skirti ne mažiau kaip 30 – 40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus mokinių eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti.
„Yra dalykų, kurie pasenę, yra dalykų, kurie pertekliniai. Bet sudėtingiausiai keičiami dalykai yra tai, kaip mes mokome. Tai vėlgi susiję su mokytojais, jų kvalifikacija, naujų mokymo metodų atnešimu į mokyklas“, – sakė ministrė. „Daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1 – 8 klasių mokiniams. Ugdymo metodams atnaujinti, inovatyvioms mokymo formoms diegti skiriama beveik 5 mln. eurų ES paramos lėšų. Švietimo ir mokslo ministerija nupirko ir mokykloms perduos 82 naujus mokyklinius autobusus. Didelis iššūkis į ugdymo įstaigas pritraukti daugiau jaunų specialistų, teikti pagalbą dirbantiems mokytojams, užtikrinant tinkamas darbo sąlygas ir adekvatų darbo užmokestį, investuojant į kompetencijų, kvalifikacijos kėlimą.
„Per vienerius metus sunku iš esmės pertvarkyti sistemą, bet žengiame didelius žingsnius“, – sakė J. Petrauskienė.
Parengta pagal ŠMM pranešimus

Rubrikoje Mokyklų gyvenimas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *