Linksmai ir aktyviai stovyklavo

Penktadienį mokyklinis skambutis vaikus vėl pakvies į klases. Dauguma jų į mokyklas sugrįžta kupini gražių vasaros įspūdžių. Apie naujas patirtis ir smagius netikėtumus savo bendraklasiams ir draugams turės ką papasakoti ir pirmą kartą Nemajūnų dienos centre organizuotos vasaros stovyklos „Pažink Birštono apylinkes“ dalyviai. Trijų pamainų metu Birštono savivaldybės remtoje stovykloje pabuvojo 39 vaikai.


Stovyklautojus aplankiusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė džiaugiasi, kad vaikai, globojami vadovų Helmano Lik ir Povilo Juozaičio, ne tik linksmai ir aktyviai leido laiką, pramogavo, geriau pažino Birštono apylinkes, bet ir, kaip pripažino vienas stovyklautojų – Ąžuolas, iš stovyklos grįžo pasikeitę, paaugę savyje.
Helmano nuomone, taip ir buvo. Vaikus augino ir netikėti išbandymai, ir naujos patirtys. Daug kas per tas šešias pamainos dienas buvo pirmą kartą. Vieni pirmą kartą šaudė iš lanko, kiti – atsistojo ant riedučių, treti džiaugėsi perpratę naujos sporto šakos – strėliasvydžio subtilumus.
Paaiškėjo, kad net ir ne kiekvienas stovyklautojas buvo vakarojęs prie laužo, pats kūręs laužą, kepęs dešreles ar viręs košę, juo labiau kartu su Birštono meno mokyklos Dizaino studijos vadove Vilma Krasauskiene, pagal indėnų papročius, gaminęs sapnų gaudykles. Pasigamintos sapnų gaudyklės garantavo ir ramesnius, ir „saldesnius“ sapnus.
Visiems stovyklautojams patiko ir „ Čiulba ulba“ organizuotas orientacinis žaidimas. Jo metu vaikai išnaršė Birštoną nuo Vytauto kalno iki vasaros estrados, ieškodami kurorto simbolio banginuko. Žinoma, jį ir surado. Turimą žinių apie savo kraštą kraitelę jie dar papildė ir kopdami ant piliakalnių per Jonines ir Mindaugines, keliaudami dviračiais iki Vaitiškių miško, drauge su birštoniečiais Vytauto kalno papėdėje giedodami tautišką giesmę.
Smagių būta ir išvykų į Ąžuolynės pramogų parką, azarto kupinų sportinių varžybų. Vaikai vakarais drauge žiūrėdavo kino filmukus, dalindavosi dienos įspūdžiais ir patarimais. Juk šalia nebuvo mamos, tėčio, vyresnio brolio ar sesės. Reikėjo patiems ieškoti sprendimų, kliautis vadovų, Dienos centro darbuotojų ir draugų pagalba. Taip jaunieji stovyklautojai, kurių jauniausiajam buvo šešeri, o vyriausiam – dvylika, mokėsi ir geriau pažinti vieni kitus, ir giliau pajusti bendrystės galią.
…Vaikams patiko, dauguma tėvelių taip pat pritaria jų nuomonei, tad kas belieka stovyklos organizatoriams – tik galvoti apie projektą kitos vasaros stovyklai organizuoti.
Ramutė Šimukauskaitė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *