Birštoniečiai – vėl Baltijos kelyje

„Broli, štai ta Tauta, ir tu ją matai: ar ji buvo kada tokia susikaupusi, pakylėta, graži ir didelė su vienybės šventu vainiku ant galvos“…
(Justinas Marcinkevičius)
Lietuvos Sąjūdis 2009 m. pavasarį kreipėsi į visas savivaldybes ir pakvietė „Baltijos kelio“ dvidešimtmečio proga sutvarkyti istorines rajonų žmonių išsidėstymo vietas, pastatyti atminimo ženklus. Tuometiniai Birštono ir Prienų savivaldybių vadovai Atminimo ženklą statyti atsisakė, bet entuziastų dėka mūsų krašto žmonių susibūrimo vieta buvo įamžinta Prienų miškų urėdijai (urėdas Robertas Judickas) sutikus būti fundatoriumi, kai Prienų tautodailininkų kūrybinė grupė (VŠĮ „Meninė drožyba“, vadovas Algimantas Sakalauskas) išdrožė paminklą, kuris ir buvo pastatytas Prienų ir Birštono krašto žmonių istorinės kelio atkarpos viduryje, valstybiniame Puorių miške, už apsauginės kelio tvoros. (Valstybinė Automobilių kelių direkcija šiapus tvoros paminklo statyti neleido).
2009 m. rugpjūčio 23 d. iškilmingo paminklo „prirašymo“ ceremonijoje dalyvavo gausus būrys kraštiečių. Ne vienas širdyje pasižadėjo paminklą aplankyti kiekvienais metais. Deja, ne visi pažadą galėjo tesėti.
2012 metais gausus būrys birštoniečių, sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ pakviesti, rugpjūčio 23 dieną Baltijos kelią ir Juodojo kaspino dieną minėjo prie savojo paminklo. Kunigas Alfonsas Babonas jį pašventino.
Seimo nario Andriaus Palionio rūpesčiu 2014 m. apsauginė kelio tvora perkelta už paminklo. 25 -tojo Baltijos kelio minėjime dalyvavo gausus būrys prieniečių kartu su tuomečiu meru Vytautu Bujanausku. Birštoniškių delegacijai vadovavo tuometis vicemeras Juozas Aleksandravičius.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Vytauto Šeškevičiaus dėka pernai ir užpernai paminklą aplankė tik grupelė birštoniečių.
Šiemet taip pat Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei Birštono savivaldybės tarybos narys Vytautas Šeškevičius organizavo kelionę prie mūsų kryžiaus. Kartu su juo vyko Alvyra ir Algimantas Blekaičiai, Onutė Kurapkienė, Monika Žiūkienė, Stasė Belickienė ir Teresė Murauskaitė. Aplinką radome nušienautą. Paminklą papuošėme gėlėmis, uždegėme žvakeles, sugiedojome Lietuvos himną. Kadangi rugpjūčio 23 -oji ne tik Baltijos kelio, bet ir Juodojo kaspino diena, meldėmės ir už žuvusius laisvės kovotojus, kentėjusius kalėjimuose, tremtyje, prašėme Dievo palaimos lietuviams žengiant vingiuotu laisvės keliu.
Onutei Kurapkienei vedant, dar padainavome patriotinių dainų, deklamavome šiai progai skirtas eiles, dalijomės prisiminimais. Visi draugiškai papietavome šalia esančios kavinės terasoje ir pasižadėjome, kol gyvi būsime, kasmet aplankyti šią brangią vietą.
Paminklo apsauginis dažų sluoksnis jau gerokai aptrupėjęs. Labai prašytume VŠĮ „Meninė drožyba“ narių jį atnaujinti. Gal atsirastų šiam darbui ir rėmėjų? Gal gali prisidėti Prienų r. ir Birštono savivaldybės?
Namo grįžome taip pat dainuodami. Pakelėje matėme dar nemažai nenupjautų javų ir džiaugėmės jau suartais laukų ploteliais. Pavienės karvutės ir jų bandos kasmet vis retesnės. Dar matėme neišskridusių gandrų…
Teresė Murauskaitė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *