Prisimenant Albiną Mitrauską ir jo bendražygius

„Nenusiminkit jūs Draugai –
Turėkit skaisčią viltį,
Dar geležinis vilkas kauks –
Trispalvei teks pakilti.“

Laisvės kovų bendražygiai (iš kairės į dešinę): Albinas Mitrauskas, Ona Jančoraitė – Laukaitienė, Povilas Buzas. Juodbūdžio kaimas.

Sparčiai artėja Lietuvos valstybės atkūrimo 100 -tosios metinės. Pati jubiliejinės datos samprata mus džiugina ir kviečia prisiminti tas Asmenybes, kurios 1918 metais klojo PAMATĄ mūsų valstybingumui įteisinti, o mums suteikė galimybę išsivaduoti iš carinės Rusijos gniaužtų. Dabartinėje Lietuvoje galime nevaržomai pagerbti išlikusius žilagalvius liudininkus, menančius prieškario ir įtemptą pokario laikotarpį, pilną skausmo, netekčių, tremčių, pasiaukojamo triūso, ir kartu prisiminti jau išėjusiųjų Anapilin bendražygių atminimą. Jiems išėjus, lieka istorinė – moralinė tuštuma, priverčianti likusius susimąstyti apie jų nueitą gyvenimo kelią, apie tai, kaip jie jautėsi, palydėdami Amžinybėn iškeliaujančius artimuosius ir pažįstamus žmones. Nauji įvykiai, plūstantis informacijos srautas užgožia tolstančius praeities įvykius, mūsų kraštui nusipelniusių taurių asmenybių atminimą.
– Tarp mūsų nėra birštoniečio, partizano, „Kronikos“ platintojo, šviesios atminties Povilo Buzo – Žvejo, kuris, kol leido sveikata, lankė mūsų rajono partizanų kapus, jų žūties ir buvusių žeminių vietas, taip įprasmindamas ir pagerbdamas bendražygių atminimą.
Anapilin iškeliavo ir nenuilstama visuomenininkė šviesios atminties Ona Jančoraitė – Laukaitienė, partizanų ryšininkė Bitė, kuri iki savo 90 -tojo jubiliejinio gimtadienio keturračiu motociklu dar prazvimdavo Juodbūdžio gyvenvietės alėja maisto parduotuvės link apsipirkti.
Š.m. rugsėjo 9 -tąją, 10 val., Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios minint pirmąsias šviesios atminties Albino Mitrausko mirties metines. Pagerbiant šį, neeilinio likimo mūsų kraštietį, jo nueitą kelią, turime prisiminti ir Marijampolės karo kapelioną kunigą Motiejų Petrauską, kurio paragintas Albinas Mitrauskas įsijungė į partizaninę pogrindinę veiklą, pradėjo kovoti prieš okupantus. Kapelionas pritarė devynių partizanų prašymui įrengti jiems žeminę stambių ūkininkų – partizanų ryšininkų Ruseckų – sodyboje, Mozūriškių kaime. Petrauskas patarė Albinui, kaip reikia įrengti pačią žeminę, nuvesti drenažą į šalimai pratekantį upelį, įtaisyti ventiliaciją iš žeminės į išorę, visą teritoriją apibarstyti kaitintu tabaku, kad neužuostų pėdsakų ieškantys okupantų apmokyti šunys.
Legendinis partizanas, buvęs Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas, „Geležinio vilko“ rinktinės vadas majoras Juozas Stravinskas – Žiedas – Kardas Mitrauskui suteikė „Gaspadoriaus“ slapyvardį. Albinas vykdė slaptas individualias užduotis, buvo „laisvai vaikščiojantis“ partizanas. Šviesios atminties Albinas daug nuveikė ir padėjo savo profesionaliomis žiniomis restauruojant ir pertvarkant Šilavoto, Veiverių, Kauno arkikatedros ir Prisikėlimo bažnyčias.
Šv. Mišios bus aukojamos už Albiną Mitrauską, jo artimuosius ir už visus jo gyvenimo kelyje sutiktus kovų už laisvę bendražygius.
Žmona Ona Aldona Mitrauskienė