Praūžusi audra pridarė daug žalos

Praėjusį šeštadienį praūžusi viena iš didžiausių šiemet audrų mūsų krašte pridarė daug žalos. Išvartė daug medžių, nulaužė šakų, apgadino pastatų, užvertė kelių, nutrauktė elektros linijų. Nuo gamtos stichijos labiausiai nukentėjo Birštono savivaldybės teritorija.

Siautėjanti audra miesto centriniame parke ne tik vertė ir laužė medžius, bet ir sudaužė šviestuvus, sugadino vaikų žaidimo aikšteles, sporto ir laisvalaikio inventorių. Lūžo šakos ir virto medžiai ir kitose kurorto vietose. Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės nuomone, padaryta išties didelė žala gamtai ir visai savivaldybei.
Patys pirmieji šalinti audros padarinių išskubėjo Miesto tvarkymo tarnybos darbuotojai, prie jų vėliau prisijungė ir gyventojai, pirmadienį į talką išėjo ir savivaldybės administracijos darbuotojai bei nevyriausybinių organizacijų žmonės. Merė džiaugiasi, kad birštoniečiai meilę savo miestui moka išreikšti ne tik gražiomis žinutėmis, bet gali kartu susitelkti ir nutikus neeiliniams įvykiams ar nelaimėms.
Kaip pasakojo Birštono seniūnijos seniūnas Jonas Kederys, vėjas ir škvalas smaginosi ir Siponių, Nemajūnų, Šaltinėnų, Vanagų, Naudžiūnų, Nečiūnų, Martinonių, Matiešionių, Trakelių, Žemaitkiemio ir kituose kaimuose, nepagailėjo liepų alėjos bei medžių prie Verknės Jundeliškėse, išvertė kelis medžius Nemajūnų kapinėse. Seniūno teigimu, daugiausia rūpesčio, praūžus audrai, kėlė nepravažiuojami keliai ir ant elektros atramų užgriuvę medžiai, palikę žmones be elektros.
Tuoj po audros ir sekmadienį buvo stengiamasi atlaisvinti pavojingiausiomis tapusias vietas, padėti savomis jėgomis negalintiems tvarkytis žmonėms. Į pagalbą laisvinantiems kelią nemajūniškiams atskubėjo ir ūkininkai Radvilos. Žinoma, vien savų jėgų audros padariniams likviduoti nepakanka, tad teko ir dar teks kviestis pagalbą iš šalies.
Seniūno manymu, vėtros padariniai paliudijo ir tai, kad nereikia gailėti senų medžių, kurie, užėjus audrai, virsta pirmieji ir pridaro bėdų. Apie tai turėtų galvoti ir atsakingi specialistai, sunkiai išduodantys leidimus.
Nemažų nuostolių audra padarė ir energetikams. Daugelio vietų gedimus lėmė gausus žaibavimas ir ant oro linijų virtę medžiai. Kaip skelbiama AB „Energijos skirstymo operatorius“ išplatintame pranešime, šeštadienį praūžusi audra gedimų skaičiumi gerokai viršijo per Velykas iškritusio gausaus sniego padarinius, kai be elektros buvo likę 80 tūkst. klientų. Nuo gamtos stichijos šeštadienį daugiausia nukentėjo Kauno regionas, Kaišiadorių ir Prienų rajonai. Paprašyta patikslinti informaciją ESO atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė mus informavo, kad Prienų rajonas buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių regionų visoje šalyje. Prienų rajone laikinai elektros tiekimas buvo sutrikęs 3700 klientų, Birštone – dar apie 650 klientų. Atstovės teigimu, didžioji dalis užfiksuotų gedimų buvo pašalinti per keturiolika valandų, o sudėtingiausi, atokiose vietovėse buvę sutrikimai baigti tvarkyti pirmadienį. Per visą savaitgalį ir pirmadienį energijos sutrikimus šalino per 300 žmonių.
Matydami vis dažnesnes ekstremalias gamtos stichijas, energetikai teigia suprantantys, kad pašalinti gedimus nepakanka. Todėl, kaip tvirtina ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktorius Saulius Vaičekauskas, bendrovė daugiau investuoja į gamtos reiškiniams atsparius požeminius kabelius, elektros linijų automatizavimą ir kitas technologijas, leidžiančias gyventojams turėti patikimą energijos tiekimą nepriklausomai nuo aplinkos poveikio.
Dabar gi kolkas tenka kalbėti ir apie ūkiuose, gydymo, maitinimo ir kitose įstaigose bei gyventojų patirtus nuostolius neveikiant šaldytuvams ir įvairiems elektros prietaisams. Ir po šios audros ne vienam Birštono seniūnijos pieno ūkio šeimininkui teko ieškotis generatoriaus, o Jiezno medikams kalbėti apie būsimus nuostolius dėl sugadintos vakcinos.
„Gyvenimo“ informacija