Trumpas, bet prasmingas laiko mirksnis…

Kaip toj dainoj „Vai laukėm laukėm…“. Trumpa ir vėsoka šiemet vasara. O mes vis laukėm šiltesnių dienų. Jų sulaukę mes, Birštono „Bočiai“, kaip ir kasmet, rugpjūčio pradžioje išvykome prie jūros. Nors išvykimo dieną nuo pusiaukelės autobusą plovė lietus, bet autobuse netilo šurmulys ir sklido gera nuotaika. Palanga pasitiko lietaus išprausta, bet šilta, žydinti ir maloniai laukianti svečių.


Nuo pirmadienio iki penktadienio nemokamai gėrėjomės jūros galybe, galynėjomės su bangomis, sėdėjome ant drėgno smėlio, vaikštinėjome žydinčiomis Meilės ir Birutės alėjomis, kopėme į Birutės kalną, susikaupėme prie Švč. Mergelės Marijos koplyčios, rimtyje paskendome Lurde, nuo kalno žvelgėme į neaprėpiamus jūros plotus, du vakarus klausėmės Lietuvos kamerinio orkestro koncertų „Vasaros serenados“.
Labai gaila, kad lietus sutrukdė pasiklausyti „Dūdų vasaros“ orkestro Birutės parko rotondoje. Tai atpirko pasivaikščiojimai grafų S. ir F. Tiškevičių alėja, kuri atidaryta šių metų gegužę kurorto šventės „Myliu Palangą“ metu. Ši alėja alsuoja XIX a. pabaigos – XX pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – tai palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams. Todėl ne atsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Iškilios figūros, prie kurių malonu prisiglausti ir pabūti jų aureolėje. Čia išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas guem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“. O kokie nuostabūs retro stiliaus šviestuvai, lygus grindinys ir dar viena puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, simbolizuojantys, jog poilsiautojai maloniai laukiami.
Alėja tarsi atsiveria į Palangos skulptūrų parką, kuriame rymo 28 skulptūros. Tai – rami vieta poilsiui ir susimąstymui.
Palangoje mes – ne naujokai, todėl laiką leidome įvairiai: gėrėjomės atstatytu Kurhauzu, paveikslų galerija, Birutės parku, Gintaro muziejumi, muzikiniu fontanu, Smėlio skulptūromis, išklausėme Šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, grožėjomės jos neogotikiniu grožiu ir didybe, vakarais šurmuliuojančia Basanavičiaus gatve skubėdavome ant tilto ir būtinai užsukdavome į „Pasakų parką“ pasiklausyti vakaro pasakėlės, kad ramiai, it vaikai, laimingai išsimiegotume.
Anksti rytais skubėdavome prie jūros pasitikti naujos dienos, išsimaudyti šiltose bangose, pasisemti energijos ir geros nuotaikos. Penkios dienos – regis, toks trumpas mirksnis gyvenimo laike, bet kiek jis talpina džiaugsmo ir atsipalaidavimo.
Atvykome lietui lyjant ir išvykome pamažu lašnojant. Priešpaskutinis kelionės tikslas – Kretinga. Apsilankėme Viešpaties Apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Tai – seniausia bažnyčia Žemaitijoje. Pirmoji medinė buvo statyta 1602 m. ant Akmenos kranto su gyvenamaisiais namais vienuoliams bernardinams. Kretingos valdytojas J.K. Chodkevičius rūpinosi bažnyčios statyba ir gyventojų dvasiniu gyvenimu. Tam jis skyrė 12-kos metų Kretingos dvaro pajamas. Po gaisro ir švedų išpuolio buvo atstatyta mūrinė bažnyčia. Vėliau bažnyčia rūpinosi K. P. J. Sapiega. 1907 – 1912 m. bažnyčia perstatyta. I ir II pasaulinio karo metais bažnyčia nukentėjo nuo gaisrų, buvo numuštas bokštas, atstatytas tik 1982 metais. Bažnyčioje vyrauja įvairūs stiliai – gotika, renesansas, barokas. Viduje nuostabūs septyni barokiniai altoriai. Yra seniausi Lietuvoje vargonai, garsus Šv. Antano Paduviečio paveikslas, zakristijos durys puoštos fundatorių J.K. Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos herbais bei jų pusfigūrėmis. Po centriniu altoriumi palaidoti Chodkevičių šeimos nariai ir vienuoliai.
Pasimeldę didingoje šventovėje, pasigėrėję išgražėjusia Kretinga, svečiavomės Padvarių kaimo svetingame „Vienkiemyje“. Čia skaniai papietavę vykome namų link. Gero ūpo vedini dalinomės įspūdžiais, dainavome, klausėmės Aldonos Mildos Valatkienės poezijos posmų, gimusių prie jūros. Kelias neprailgo. Vakarėjant buvome Birštone. Mus pasitiko gražus, šiltas ir saulėtas vakaras. Ne veltui sakoma „Visur gerai – namie geriausia“.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook21Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *