„Dalinamės tuo, ką turim“…

Žvaigždėtam rugpjūčiui apsukus gamtos ratą, į tradicinę šventę „Po liepa, brandinančia medų“ ir vėl suėjo, suvažiavo stakliškiečiai. Kasmetinė miestelio šventė šiais metais buvo įspūdinga ir tuo, kad priminė Stakliškių istoriją – unikalią, įdomią, ir tą istoriją kūrusius ir kuriančius žmones.


Į sceną įskridusi Bitutė – Stakliškių simbolis – šventę vedusiems Astai Keblikienei ir Ramūnui Škirkai ilgą laiškelį perdavė, kuriame ji tik pakartojo žinomą tiesą – šventės organizatorių, dalyvių ir visų šio krašto žmonių be galo svarbią savybę – dalinamės tuo, ką turim. „Korio“ kapelai užgrojus galima sakyti taip pat simbolinį šokį „Suktinį“, kolektyvai į dangų paleido daugybę balionų – tebus sėkmei, sveikatai visų, kad kitąmet ir vėl suskristų į Stakliškes didesniu būriu. Reikėtų tikėti, kad bitutė truputį „rimčiau“ užtūps ir apie save primins garbiems svečiams, kurių daug buvo pakviesta į šią šventę…
Šventės dalyvius, svečius bei žiūrovus pasveikino Stakliškių seniūno pavaduotoja Nijolė Ivanovienė, linkėdama gražios šventės, smagaus pasibuvimo ir visų vardu seniūnijos vasaros šventės šeimininkei Astai įteikė vasaros gėlių puokštę. LR Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Regina Juočiūnienė nuoširdžias padėkas bei sveikinimus perdavė Kultūros ir laisvalaikio centro direktorei Astai Keblikienei, seniūnui Gintautui Kaminskui, jo pavaduotojai Nijolei Ivanovienei.
Trankiam šokiui, skambiai dainai susirinkusius kvietė ir gerą ūpą dovanojo Stakliškių KLC liaudiškos muzikos kapela „Korys“, vadovaujama Jono Aleškevičiaus, Stakliškių KLC ansamblis „Guosta“ (vad. Angelė Baltrušienė), Žiežmarių KC folkloro ansamblis „Ringailės“ (vad. Aldona Kamantauskienė), Aukštadvario folkloro ansamblis „Verknė“ (vad. Rita Sinkevičiūtė), Veiverių KLC šokių kolektyvas (vad. Jadvyga Beikauskienė). Pro stakliškiečių bičiulius ansambliečius praskridusi bitutė po savo iš korio atneštą dovanėlę paliko. Šventėje dalyvavusių vaikučių ir siurprizas laukė – su jais iš Vilniaus pažaisti, pasilinksminti bitutė pakvietė Minie ir Mickey Mauzus.
Kad nuo šokių kojos pailsėtų, vienai kapelai keičiant kitą, Asta su Ramūnu labai gražiai priminė, kuo Stakliškės garsios, kuo praturtina Lietuvos istoriją. Prisiminkime visi:
– Stakliškių miestelis pirmą kartą paminėtas kryžiuočių kronikose XIV a. Nuo XVIII a. miestelis ėmė plėstis, pradėti rengti turgūs ir prekymečiai, veikė pradžios mokykla. Caro metais tapo garsios savo druskų šaltiniais. Vietovę populiarino įsteigtas kurortas šalia mineralinių versmių bei 1890 m. išaugusi alaus darykla.
– Lygiai prieš 60 metų prie Stakliškių buvo rastas XIII – XIV a. sidabrinių daiktų lobis, – net Ramūnas trupučiuką „nosį nukabino“, kad dar tuo metu jo ant šios žemės nebuvo, gal jis būtų tą lobį ir radęs…
– Jau 1945 metais Stakliškėse pradėjo veikti progimnazija, vėliau peraugusi į vidurinę mokyklą. Prieš 60 metų išleista pirmoji abiturientų laida.
– Šiandien galime pasidžiaugti, kad mokykla yra gimnazija, ir ją šiemet baigė jau trečia abiturientų laida, – savo buvusia mokykla didžiavosi Asta.
O Ramūnas dar sumanė ir pagrybauti ir ne bet kokių grybų parinkti. Pasirodo, kad Gojaus miške, Stakliškių seniūnijoje, buvo aptiktos 108 rūšių kerpės ir su jomis susiję grybai. Iš jų 5 rūšys įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. Beje, šiame miške vienintelį kartą Lietuvoje buvo rastas mažai žinomas Europoje, daugiau Indijoje ir Karibų jūros salose augantis mikroskopinis gleivainis storakotė klastoderma.
Tautiniais kostiumais pasipuošę vedėjai priminė ir tai, jog Stakliškių apylinkėse žinomi devyni piliakalniai. Medžionių piliakalnis, turintis aukštus gynybinius pylimus ir gilius griovius, kurio viršutiniai sluoksniai datuojami XI – XII a., o apatiniai 1 -ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Pavojaus metu papėdžių gyventojai slėpėsi Lepelionių, Noreikiškių piliaklaniuose. Šalia jų yra buvusios gyvenvietės, kur aptikta brūkšniuotosios, grublėtosios, lygiu paviršiumi keramikos. Tai rodo, kad dar 1-ajame tūkst. prieš Kristų čia gyveno Brūkšniuotosios keramikos kultūros bendruomenė, kurios pagrindu formavosi lietuvių gentis, tauta.
Be to, ne tik krepšiniu garsus miestelis, garsus jis ir midumi. Šis unikalus gėrimas atgaivintas 1960 metais Stakliškių gamykloje „Lietuviškas midus“. Dar 1972 metais visų gerbiamas šviesaus atminimo Aleksandras Sinkevičius atkūrė midaus receptus ir Didžiojoje Britanijoje juos patentavo. 1973 m. kovo pradžioje A. Sinkevičius iš Anglijos gavo patento liudijimą su karalienės Elžbietos II antspaudu… Buvo kalbama, kad karalienė Elžbieta II patį „Žalgirį“ labai gerai įvertino jo paskanavusi…
Bitutė savo faktų skrynelėje surado ir žinių apie Stakliškių bažnyčią. Ji pastatyta 1776 metais, o jos vargonų architektūra – vienintelis žinomas vėlyvojo baroko – rokoko kompozicijos pavyzdys Lietuvoje. Autentiškas instrumentas neišliko, tad XIX a. pabaigoje už seno prospekto buvo sumontuotas naujas instrumentas.
…Kapeloms grojant maršą darbščioji bitutė „praskrido“ su padėkomis, neaplenkdama ir įgarsintojų, dovanėlę paliko ir Romui Šyvokui.
O paskui bendras saviveiklininkų ir žiūrovų choras susivienijo bendrai dainai „Kalnai ant kalnų“.
Antroje – pramoginėje šventės dalyje visi stebėjo šokių grupės „Leila“ pasirodymą, klausėsi grupės „Aistuva“, juokėsi kartu su klounu Vytuku ir, žinoma, sulaukė šventinio fejerverko.
Palma Pugačiauskaitė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *