Žemės ūkio ministras: žuvies deficitas auga

Praėjusį savaitgalį vykusios Jūros šventės metu neįprastą spaudos konferenciją, pakvietęs į ją ir regionų bei vietos laikraščių žurnalistus, uostamiestyje surengė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Po Klaipėdos uosto akvatoriją plaukiojančiame laive „Venus“ buvo aptartos Lietuvos žuvininkystės ir kaimo aktualijos, aplankyta vienintelė Rytų Baltijos šalyse jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija, įsikūrusi netoli Jūrų muziejaus – akvariumo.

Kartu su ministru spaudos konferencijoje dalyvavo viceministras Artūras Bogdanovas ir ministro patarėjas Remigijus Bielinskas.

Tinklus meta ir prie Afrikos krantų
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos žuvininkystės sektorius sukuria apie 0,5 proc. mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), jame dirba apie 6 tūkst. darbuotojų. Pagrindiniai žuvininkystės verslo segmentai – tai žvejyba (Baltijos jūroje ir jos priekrantėje, toli

muosiuose žvejybos rajonuose, vidaus vandenyse), akvakultūra (tvenkinių, uždarų sistemų) bei perdirbimas. Pernai Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 19 112 tonų įvairių rūšių žuvų. 60 proc. žvejų laimikio jūroje sudarė Baltijos šprotai, o likusi dalis – strimelės, menkės ir plekšnės. Sugavimai tolimuosiuose žvejybos rajonuose, prie Afrikos krantų, sudaro apie 80 proc. Lietuvos laimikio. Pagrindinės žvejojamos rūšys: stauridės, skumbrės, ešeriai. ES žvejybos laivyno registre įregistruoti 143 su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai – 0,2 proc. bendro ES žvejybos laivų skaičiaus, tačiau aktyviai žvejoja 67 proc. laivų.

Žuvis keliauja pas kaimynus
„Norėtųsi matyti daugiau žuvies parduotuvėse, bet situacija yra gana sudėtinga dėl nykstančių žuvies išteklių ir kartu mažėjančių jų sugavimo kvotų“,- sakė žemės ūkio ministras B. Markauskas. Žuvies į prekybą daugiau nepatenka ir dėl to, teigia ministras, jog mūsų tolimojo plaukiojimo žvejybos laivai sugautą laimikį iškrauna ne Lietuvoje. Štai šiemet Baltijos jūroje sugaunamos žuvies kvota – 20,5 tūkst. tonų. Menkės kvota sumažinta visoms Baltijos šalims, kitų žuvų – šprotų, bretlingio – padidinta, bet maistui jų tenka mažai, didelė dalis laimikio perdirbama ir eksportuojama. Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugauto 70 proc. menkių laimikio iškraunama Lietuvoje ir parduodama šviežia, kita dalis – Lenkijoje. Apie 60 proc. strimelių ir 80 proc. šprotų iškraunama Danijoje.
„Įtampa auga, nes jau dabar sužvejotas visas leidžiamas žuvies kiekis, laivai stovi be darbo krante. Liko kvotų likutis, žvejai prašo jo neatiduoti aukcionui, o paskirstyti žvejybos įmonėms. Tačiau tai situacijos neišgelbės, nes tie kiekiai žuvies bus išgaudyti per kelias savaites, o toliau ir vėl laukia prastovos. Kai trūksta žuvies, kyla daug trinties tarp smulkių ir vidutinių žvejybos įmonių“,- sakė ministras. Anot B. Markausko, pramoninės žvejybos atstovai trūkstamo laimikio žvalgosi jau net į ežerus ir upes, žvejų mėgėjų valdas. Pastarieji tam griežtai priešinasi. Žvejyba vidaus vandenyse daugiausia apima Kuršių marias, kuriose gaudomi karšiai, kuojos ir sterkai bei kitos žuvys. „Lietuva yra žvejų kraštas. Tad norisi išsaugoti žvejybos tradicijas, verslą ir paveldą. Kalbant apie projektus, pagalbą žvejams, ministerija tikrai neliks nuošalyje“,- sakė B.Markauskas.

Teks auginti patiems
Kai vis mažinamos žuvies sugavimo kvotos dėl jų išteklių gamtoje išsaugojimo, vos dažniau atsigręžiama į jų auginimą. Pasak žemės ūkio viceministro A. Bogdanovo, per pastaruosius penkerius metus akvakultūros produkcija Lietuvoje išaugo net 33 proc. Tvenkiniuose ir uždarose sistemose pernai užauginta 4,5 tūkst. gėlųjų vandenų žuvų. Beveik 80 proc. jų – tai karpiai. Kitos auginamos žuvys – eršketai, vaivorykštiniai upėtakiai, lydekos, afrikiniai šamai. Auga ir žuvies perdirbimas – pernai įmonėse pagaminta 121 tūkst. tonų produkcijos, kurios vertė – 555,7 mln. eurų. Už panašią sumą eksportuojama žuvininkystės produktų į Vokietiją, Daniją, Baltijos šalis. Į klausimą, kodėl savo žuvį išvežame, o ant mūsų stalo vis dažniau puikuojasi lenkiška produkcija, žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas atsakė, jog išties eksporto – importo balansas yra teigiamas, įsivežame daugiau produkcijos negu išvežame. O žuvies produktų paklausą esą formuoja prekybos tinklai, suinteresuoti pateikti daugiau pigesnės produkcijos pagal pirkėjų kišenę bei jų vartojimo įpročius.
Jolanta BENIUŠYTĖ

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *