„…tai vadinama padorumu“

Balbieriškiečiai reikalauja dėmesio mažų miestelių problemoms

Balbieriškio seniūnijos seniūnė S.Ražanskienė akcentavo vietos bendruomeniškumo svarbą.

„Balbieriškis, pažymintis 515 -tąsias įkūrimo metines, yra tipiškas mažas Lietuvos miestelis, turintis apie 1200 gyventojų, savo garbingą istoriją, išugdęs daug žymių visai valstybei žmonių, ilgą laiką buvęs svarbiu visam regionui ūkio mazgu. Todėl jis gali didžiuotis ne tik gražiu gamtovaizdžiu, bet ir reikšminga ekonomine raida. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais tokių mažų Lietuvos miestelių plėtra sumenko. Kaltos ne tik visos šalies demografinės ar socialinės problemos, bet ir vyraujantis požiūris į regionų vystymą,“ – tai įžanga rezoliucijos, kurią liepos 22 d. pasirašė per 50 žmonių, susirinkusių į Kultūros ir laisvalaikio centre organizuotą konferenciją „Balbieriškis: mažųjų Lietuvos miestelių istorija, dabartis ir perspektyvos“.
Kodėl šventės dieną balbieriškiečiams prireikė į save atkreipti dėmesį ne saliutais, o šioje rezoliucijoje toliau išdėstytais reikalavimais šalies Prezidentei, Seimui bei Vyriausybei? Tarp jų – realiais

veiksmais mažinti ekonominius ir socialinius regionų skirtumus, skatinti tolygią jų plėtrą, ne naikinti esamas, o kurti naujas darbo vietas, skatinti investicijas, remti smulkųjį ir vidutinį verslą, mažinti emigraciją, daugiau galių suteikti savivaldos institucijoms, didinti mažų miestelių ir kaimo žmonių orumą ir kt.

Kun. R. Veprauskas kalbėjo apie dvasingumo poreikį.

Konferencijos rengėjas ir moderatorius, žurnalistas ir politikos apžvalgininkas kraštietis Česlovas Iškauskas išsakė savo susirūpinimą dėl mažų miestelių, tarp jų – ir Balbieriškio ateities. Jo teigimu, pasigirsta prognozių, kad Lietuvoje teliks vos 2 – 3 didesni miestai, o rajono centrai, juolab mažesni miesteliai, jeigu nebus suteikta daugiau įgaliojimų ir veiksmų laisvės savivaldybėms, virs pavienėmis ištuštėjusiomis gyvenvietėmis. Nevyniodamas žodžių į vatą, jis perspėjo, kad, valdžiai nesilaikant rinkiminių pažadų, Lietuvos provinciją imasi likviduoti vadinamieji „naujieji istrebiteliai“… Vienas iš pavyzdžių: naikinami valstybės institucijų padaliniai, daugėja bedarbių, mažėja paslaugų gyventojams.
Anot „Delfi“ apžvalgininko Romo Sadausko – Kvietkevičiaus, Lietuva nesibaigia pravažiavus sostinės ribą, o maži miesteliai ir bažnytkaimiai nėra vien tik socialinių problemų, alkoholizmo ir buitinio smurto rezginys. Susitraukusi dėl emigracijos,

pamaitinusi gabiais žmonėmis sostinę ir kitus didžiuosius miestus, mažų miestelių Lietuva nemirė ir neišnyko. Nes tokiuose miesteliuose, kaip Balbieriškis, dar gyva prieškario kultūrines tradicijas sauganti ir tęsianti šviesuomenė su savomis vertybinėmis nuostatomis, kurios neleidžia emigruoti.
Balbieriškyje susibūręs kraštiečių aktyvas nestokoja prasmingų iniciatyvų, kurios pakylėja žmones virš kasdienybės, paskatina mąstyti ne vien apie savo siaurus asmeninius reikalus ir nuveikti kažką daugiau, kad miestelis būtų gyvybingas, patrauklus ir iš toliau atvykusiems, ieškantiems savo šaknų. Kad ir šventėmis ar garbinga miestelio istorija…

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo narys E.Zingeris (dešinėje) ir jo bičiulis Mišelis.

Konferencijoje įžanginį žodį taręs Prienų rajono savivaldybės vicemeras kraštietis Algis Marcinkevičius vylėsi, kad konferencija bus pirmasis žingsnis, skatinantis keisti Lietuvą ir keistis, atrasti receptų, kurie paskatintų lietuvių norą labiau mylėti savo kraštą, gyventi ir dirbti jame. Jis neabejojo vietos bendruomenėse slypinčio potencialo galia. Tai, kad žmonės, surėmę pečius, gali nuveikti labai daug, ypač nelaimės akivaizdoje, rodo per kelerius metus sudegusios bažnyčios vietoje jau iškilęs naujas mūrinis pastatas.
Balbieriškio seniūnė Sigita Ražanskienė akcentavo, kad, nors pačiame miestelyje belikę vos 900, o seniūnijoje – 2829 gyventojai, miestelio vizitine kortele gali tapti ne tik gamtos atodanga prie Nemuno, M.Krupavičiaus vardo senojo parko alėja, aukščiausias Lietuvoje maumedis ar Peršėkės pakrantės mineralinės versmės, bet ir čia dirbančių bei gyvenančių žmonių bendruomeniškumas, partnerystė, kuri svarbi plečiant miestelio infrastruktūrą, paslaugas, tvarkant aplinką, kuriant naujas darbo vietas, rengiant šventes, garsinant Balbieriškį ir kt. Viena miestelio jubiliejui skirtų iniciatyvų – Balbieriškio pagrindinės mokyklos, seniūnijos ir bibliotekos pastangomis surengti literatūrinis ir fotografijų konkursai bei išleista jų laureatų darbų knygelė „Prie Ringio, Peršėkės ir Nemuno. Laiko tėkmėje“ – ji apie tai, kuo Balbieriškyje didžiuojasi dabartinė karta – istorija, gamta, žmonėmis ir jų darbais.

J.Adomaitis „Istorijos upe nenuplukdysi…“

Istorinį rakursą į Balbieriškio praeitį padarė žurnalistas Justinas Adomaitis, prieš 15 metų parašęs knygą apie miestelį, o dabar rengiąs naują. Knygą žadėta išleisti miestelio jubiliejui, bet, Justino teigimu, recenzentai patarė prie jos prijungti ir pirmąją, pataisytą ir papildytą. Finansavimas jai pažadėtas, bet kol kas tik žodžiu. „Jeigu rasiu rėmėjų pritarimo, knyga apie Balbieriškį galėtų būti išleista jau šiais metais,“ – sako miestelio gyvenimo metraštininkas J.Adomaitis, lenktyniaujantis su laiku ir skubantis pakalbinti kuo daugiau senųjų vietos gyventojų. Justinas maloniai sutiko, kad „Gyvenimo“ puslapiuose spausdintume jo pranešimą, skaitytą konferencijoje, kuris skirtas miestelio istorijai.
Įdomų pranešimą apie praeities Balbieriškį – įvairių tautų (lietuvių, vokiečių, rusų, žydų, totorių, lenkų, romų) taikaus sugyvenimo pavyzdį – perskaitė istorikas Vitas Rymantas Sidaravičius, pateikęs tai liudijančių gyventojų sudėties diagramų, senų ir dabartinių fotografijų. Ši tema, ko gero, pasirinkta neatsitiktinai, daugiatautiškumas tampa svarbia nūdienos aktualija, vieni grįžta iš emigracijos su mišriomis šeimomis, kiti atvyksta ieškoti savo šaknų. Pasak pranešėjo, svarbu išsaugoti ir tinkamai tvarkyti dar likusius daugiakultūrinio gyvenimo ženklus miestelyje: pastatus, kapines, įamžinti čia gyvenusiųjų atminimą.
„Jūsų pastangos prisiminti praeitį yra labai svarbios, tai vadinama padorumu,“ – kalbėjo konferencijos svečias Seimo narys Emanuelis Zingeris, turintis sąsajų su Balbieriškiu. Jis pažadėjo balbieriškiečiams padėti pastatyti nors nedidelį paminklą žydų tautybės žmonių, miestelyje gyvenusių šimtmečiais, turėjusių verslus, bet netikėtai nacistų ir jų bendrininkų sunaikintų, atminimui.

Konferencijos rengėjui žurnalistui Č.Iškauskui (kairėje) norėjosi atkreipti valdžios dėmesį į regionų problemas. Vienas iš renginio organizatorių A. Marcinkevičius vylėsi, kad konferencija bus pirmasis žingsnis, skatinantis keisti Lietuvą ir keistis.

„Jei kas nors panašaus atsitiktų šiandien, ar galėtume pasikliauti savo kaimynu, vienas kitu?“ – retoriškai klausė E.Zingeris. Kartu su juo atvykęs bičiulis Mišelis, vienas iš kasmet Lenkijoje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, organizuojamo Gyvųjų maršo į Aušvicą organizatorių, linkėjo, kad pasaulyje niekuomet nekiltų panašių antisemitizmo apraiškų.

Apie tai, kad miestelio jubiliejus įpareigoja vietos gyventojus kelti savo dvasingumą ir ugdyti vidinę kultūrą, kalbėjo Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus bažnyčios klebonas kun. Remigijus Veprauskas. Šeimyninio verslo kūrimo pavyzdžiais pasidalino vietos verslininkai Dargužiai ir Šiaučiūnai, beje, to, ką turi šiandien, jie pasiekė savo ir šeimos narių pastangomis, nelaukdami valstybės paramos. Apie investicijų pritraukimą į regionus, būtinybę stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, valstybės politiką mokesčių, nedarbo mažinimo, gimstamumo skatinimo ir kitais klausimais pasisakė Seimo narys Andrius Palionis.
„Nesvarbu, kur buvai, kur esi dabar, vis vien norisi grįžti į šį kraštą, kuriame likę daug prisiminimų. Žvelgdamas į jus, matau, kad miestelis gyvas, netikiu jo išnykimu,“ – teigiamai vertindamas konferencijos darbą, kalbėjo kraštietis habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Algimantas Petras Matusevičius. Kita garbi kraštietė, 22 metus dirbusi teisėsaugoje, sakė taip pat jaučianti didelį pasididžiavimą savo kraštu ir jo žmonėmis, kurie, jeigu ko imasi, tą daro iš visos širdies. Ji paprašė į rezoliuciją įtraukti ir reikalavimą seimūnams, kad šie kuo greičiau baigtų viešas tarpusavio rietenas ir užsiimtų žmonėms iš tikrųjų svarbiais klausimais. Į rezoliuciją įrašytas ir raginimas žiniasklaidos priemonėms, politikams, politologams ir visuomenės veikėjams vengti negatyvių vertinimų bei pašaipių atsiliepimų mažų miestelių ir kaimo žmonių atžvilgiu.
Konferencijos dalyviai įsitikinę, kad balbieriškiečių pavyzdžiu paseks ir savo nuomonę dėl regionų skurdinimo viešai išsakys ir kitų nedidelių Lietuvos miestelių bei gyvenviečių žmonės, susirūpinę savo ir savo vaikų ateitimi.
Dalė Lazauskienė