Paukščiai išskrenda tyliai

Vasaros rytas – pats nuostabiausias paros metas. Mėgstu atsikelti anksti ir mėgautis ta gaivia akimirka ir nuojauta, kad bus puiki diena. Ar dažnai pasidovanoju tokią šventę? Būsiu sąžininga – tikrai ne kasdien. Tinginystės kipšiukas turi daugybę būdų sugriauti gerus pasižadėjimus. Vienas toks – suvilioti atidėliojimu: perskaitysiu seniai nužiūrėtą knygą, paskambinsiu vienišai, ligotai pusseserei, kelsiuosi anksti. Rytoj, poryt, kada nors. Sakoma, kad „daugelio mūsų gyvenimas panašus į vieną ilgą atidėliojimą“.
Tačiau vasara nieko neatidėlioja. Jei šiek tiek suvėluoja ar paankstina, paskui viską surikiuoja kaip priklauso. Paverkšlenom, kad pavasaris toks šaltas – oi, niekas neauga, kaip čia dabar bus? Ir ko gi trūksta tiems mūsų daržams? Bent manajame jokios katastrofos nėra. Kopūstai suka sveikutėles gūžes, svogūnai net virsta iš lysvės, pupos tuoj mane praaugs. Na, agurkai kol kas mezga prasčiau, bet užteks ir jų. Klestėte klesti špinatai, siūlosi į lėkštę iki pat šalnų. Nepasakyčiau, kad dažnai jais mėgaujuosi. O reikėtų, nes juose esančios stebuklingosios medžiagos pristabdo biologinį laikrodį, ramina nervų sistemą, gerina raumenų, širdies veiklą. Įrodyta, kad Alzheimerio ligos galima išvengti kuo dažniau valgant žalialapes daržoves. Na, špinatuose yra oksalo rūgšties, tad siūloma tuos žaliuosius lapus valgyti ne kasdien, užtenka du ar tris kartus per savaitę. Dar radau tokį patarimą: patiekalų su špinatais neprisigaminti daug, suvalgyti iš karto, nes pastovėję parą ar ilgiau „pasigauna“ nuodingų druskų. Mat, įvyksta kažkokie cheminiai procesai.
Jau raudonuoja šermukšnių kekės. Nustebino jų gausumas, nes ir pernai nuo tų oranžinių obuolėlių linko šakos. Viriau, tryniau, šaldžiau, bet šiemet tik džiovinsiu. Liaudies išmintis porina: jei per Šv. Oną šermukšniai pradeda rausti – bus ankstyva ir šalta žiema. Pažiūrėsim.
Gražios rugpjūčio šventės. Žolinė su laukų ir daržo augalėlių puokštėmis, Baltijos kelio paminėjimas, Laisvės diena, kai iš Lietuvos išsikraustė okupacinė armija. Minimi net trys šventieji vyrai: Laurynas, Rokas ir Baltramiejus. Rugpjūčio 10 -toji, Šv. Lauryno diena – jau rudenėjimo pradžia, kad ir kaip nesinorėtų vasaros paleisti. Sakydavo: perkūnas dar griaudžia, bet jau netrenkia. Po Baltramiejaus ir gandrai išlekia, o kai kurie paukščiai jau anksčiau pamosavo sparneliais. Išskrido tyliai ir nepastebimai, net nepajutome. Nes patys triukšmingai lėkdami per gyvenimą dažnai nepastebime, kas vyksta aplinkui.
Augustina