„Ar vis dar krentame, ar jau dugne?“

Gražias kultūrinio gyvenimo tradicijas puoselėjantys Anykščiai svetingai priėmė ir XXIX Lietuvos ūkininkų suvažiavimo dalyvius. Pirmieji susirinkusius ūkininkus pagal poemos „Anykščių šilelis“ autoriaus poeto Antano Baranausko tekstus sukurtomis giesmėmis pasveikino etnografinio ansamblio dainininkai ir smagūs jaunieji šokėjai. Po saviveiklininkų sveikinimo miesto kultūros centre skambančia aukštaičių, dzūkų, pasvaliečių, suvalkiečių ir žemaičių šnekta pasidžiaugė ir rajono meras Kęstutis Tubis. Jis neabejojo ir tuo, kad šįkart sukaupę dėmesį svarbiausiems ūkiniams ir sąjungos klausimams aptarti, ūkininkai į Anykščius dar atvyks ir papramogauti, ir pailsėti. Ir dar ne vieni, bet su šeimomis, kaimynais, savo ūkių darbuotojais.

Suvažiavime dalyvavę Prienų ūkininkų sąjungos nariai: pirmininkas Martynas Butkevičius, tarybos nariai veiveriškis Ovidijus Drūlia ir Jiezno seniūnijos ūkininkas Darius Steponkevičius, Birštono kraštui atstovavęs Vytautas Lėckas, šilavotiškiams – Algimantas Draskinis ir buvusi ilgametė LŪS revizorė Onutė Račkienė su naujai išrinkta revizore, taip pat prieniške Loreta Smolskiene.

Netrukus prasidėjusi darbinė suvažiavimo dalis mero įžvalgas patvirtino. Beveik keturias valandas be pertraukos posėdžiavę suvažiavimo dalyviai turėjo vienas kitam priminti apie pasisakymui skirtą laiko limitą, kad būtų spėta išsisakyti ir apie įsisenėjusias problemas, ir apie kylančius naujus iššūkius. Apie juos kalbėjo ir ataskaitą pristatęs LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, ir diskusijoje dalyvavę ūkininkai, ir į jų klausimus bandę atsakyti suvažiavimo svečiai. Tarp svečių bene sunkiausia dalia teko žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, dar neseniai buvusiam ūkininkų kolega, o šiandien jau stovinčiam tribūnoje, kaip Vyriausybės nariui, ir besiaiškinančiam dėl kaimo žmonėms nerimą keliančių valdžios priimamų sprendimų.
Kalbėję ūkininkai daug nepiktžodžiavo ir buvo konkretūs. Jie kėlė klausimus dėl Vyriausybės pasiūlymų mokesčių sistemai tobulinti ir mokestinės naštos ūkininkams, dėl Lietuvos žemės ūkio sektoriaus strategijos nebuvimo, dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo draudimo, dėl perdėtų gamtosauginių reikalavimų, dėl ūkininkauti mažiau palankių vietovių nustatymo kriterijų, dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų, dėl lėšų trūkumo Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonėms ir siūlymų jas dengti iš tiesioginių išmokų voko. Nuskambėjo ir ūkininkų siūlymai dėl linų sektoriaus gaivinimo plano, dėl vadinamųjų „sofos“ ūkininkų kontrolės griežtinimo, dėl deramo valdininkijos požiūrio į žemės ūkį ir Bendrosios žemės ūkio politikos nuostatų bei lietuviško žemės ūkio identiteto išlaikymo. Buvo išsakyta priekaištų ir Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų bei Žemės ūkio ministerijos specialistų adresu, ūkininkai taip pat pasigenda ir politikų atsakomybės imantis kardinalių pertvarkų. Daugelio iš kalbėjusiųjų pasisakymuose neišvengiamai pasikartodavo viena bendra mintis: „Ar vis dar krentame, ar jau dugne?
Neapsiribodami vien tik pasibėdavojimu ir problemų iškėlimu, suvažiavimo dalyviai visas išsakytas teisingas mintis, pastabas, siūlymus sudėjo į rezoliuciją, kurią išsiuntė atsakingiems Lietuvos Respublikos institucijų vadovams: Prezidentei, Ministrui Pirmininkui, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui, žemės ūkio, aplinkos, finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrams, ragindami nedelsiant imtis priemonių keliamoms problemoms spręsti.
Ar jų balsas pasieks dangų? Buvo visaip manančiųjų. Ir abejojančiųjų permainomis, nes, anot jų, valdžia gyvena bei mąsto kadencijomis ir amžinai pritrūksta laiko geroms reformoms įgyvendinti. Ir, žinoma, tikinčiųjų, jog valstietiška valdžia atsibus ir supras, kad žemės ūkis yra strateginė Lietuvos kryptis, deja, ir labiausiai priklausanti būtent nuo valdžios priimamų sprendimų.
Suvažiavimo delegatai taip pat aptarė ir žemdirbių bendruomenės savivaldos principus, kalbėjimosi, interesų derinimo ir supratimo problemas bei sąjungos veiklos organizacinius klausimus. Nutarta, jog reikia didinti LŪS nario mokestį, tačiau sprendimą dėl jo konkretaus dydžio pavesta priimti artimiausiame išplėstiniame prezidiumo narių posėdyje.
Suvažiavimas buvo ne tik ataskaitinis, bet ir rinkiminis. Delegatai ketvirtai kadencijai pirmininko pareigas patikėjo Jonui Talmantui. Jo kandidatūrai pritarė ir Prienų ūkininkų sąjungos taryba. Prienų ir Birštono krašto ūkininkų sąjungos vadovo Martyno Butkevičiaus, o ir kitų suvažiavime dalyvavusių mūsų ūkininkų nuomone, šiandien ūkininkai turi būti kaip niekada tvirti ir vieningi, kitaip praras derybinį pamatą ir tiesiog bus priversti trauktis.
Ramutė Šimukauskaitė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *