„Šv. Ona – Duonos ponia“

Oninės – vasaros ir derliaus prinokimo šventė, kai baigiami patys sunkiausi ir didžiausi vasaros darbai, kai jau galima džiaugtis ir išaugintomis gėrybėmis. Tad ir šventiniam varduvių stalui ruošiamos vaišės dažniausiai būna iš šviežio derliaus: skinamos prisirpusios uogos, pasikasama šviežių bulvių, prisikepama duonos ir pyragų, gaminami daržovių patiekalai.
Jų receptais sutiko pasidalinti ir mūsų kalbintos varduvininkės.

Onutė Žigaitė – Gratulevičienė, Pikelionys – Operos ir baleto teatras – Birštonas:

Kaip gera būdavo įlipti obelin ir dainuoti visa gerkle, kad girdėdavosi net gretimame kaime… O koks būdavo šieno kvapas, kai suveždavo į klojimus… Jis tiesiog gaivindavo. Ir tas armonikos griežimas vakarais, atsisėdus ant slenksčio… Tai štai iš kur mūsų dvasinis turtas – iš ten, iš vaikystės, iš toli… Nuo kvepiančių berželių po lietaus, nuo jazminų nusvirusių žiedų tiesiog į širdį, nuo rūtų, mėtų, radastų, nuo Oninių vainikų, kabinamų ant durų, nuo naktinių stebėjimų ir laukimo… Myliu tą gyvenimą ir šiandien, nes tai atspirtis viskam, kas niokoja mus… Negalvokite, kad rytoj atliksite ką nors svarbaus. Rytojaus nebus. Šiandien ir dabar reikia pilnakraujiškai gyventi, nešant savo didžiulę širdį į gyvenimą… Vardo nesureikšminu, galbūt jį suteikė todėl, kad mama buvo Ona, o aš iš devynių vaikų buvau „netyčiukė“ – jauniausia.
Dalinuosi savo receptais, bet mano patiekalų gali paskanauti ir netikėtas svečias – nebūtinai tik per Onines.

Pyragas „Žaismas“
2 kiaušiniai, 50 g sviesto (tikro), 1 stiklinė miltų, 1 stiklinė cukraus (priklausomai nuo uogų), šaukštelis kepimo miltelių, „nugesintų“ grietine. Uogas siūlau rinktis pagal skonį, saldžiau ar rūgščiau mėgstate: juoduosius serbentus, spanguoles, mėlynes, raudonuosius serbentus, braškes. O žiemą, jei šaldytos uogos jau baigėsi, galima naudoti ir jų uogienes.
Jeigu norite daugiau pyrago, dėkite visko dvigubai. Jeigu jums gražiau, kai iškeps, užberkite cukraus pudros.
Kiaušinius išplakite su cukrumi, sviestą ištirpinkite ant mažos ugnies, miltus persijokite, kad oro įgautų, sumaišykite viską iki grietinės konsistencijos tešlos. Pagal skonį įdėkite vanilės, cinamono – tai juk jūsų kūrybinis žaismas. Maždaug vieną stiklinę pasirinktų uogų įmaišykite į tešlą arba gražiai ant jos viršaus išbėrę išlyginkite. Supilkite į skardą ant kepimo popieriaus ir įkaitintoje orkaitėje, 200 laipsnių temperatūroje, kepkite apie 20 minučių, kol gražiai apskrus.

Margaspalvė silkė
Žalia, geltona ir raudona paprikos, džiovintų slyvų gera sauja, pora svogūnų, 4 pusytės kokybiškos silkės, pomidorų pastos. Silkes nusausinti. Viską pjaustyti kiek galima vienodai – pailgais, siaurais „piršteliais“, svogūnus pakepinti aliejuje, kartu sudėti ir paprikas, slyvas. Troškinti, kol suminkštės. Įdėti 3 šaukštus pomidorų pastos, permaišyti, paragauti, ko trūksta. Tuomet pridėti ar cukriuko, ar pipiriukų, ar citrinos įspausti – pagal skonį. Atvėsinti ir supilti ant silkės. Galima sluoksniuoti į stiklinį dubenį.

 

Ona Pugačiauskienė, Pieštuvėnai:

Bandos
Sutarkuoti kibirą nuskustų, nuplautų bulvių, tarkę šiek tiek nusunkti. Pagal skonį, apie trečdalį, į masę įdėti virtų sumaltų bulvių, įmušti du kiaušinius, įberti druskos ir gerai išmaišius išploti ant kopūsto lapo (žiemą kepant džiovintą lapą patepti aliejumi).
Tada uždėti ant ližės ir pašauti į iškūrentą, paruoštą (išimti gražiai žarijas) pečių. Į mano pečių telpa didesnės šešios bandos, jei lapai mažesni – ir daugiau. Stengtis pašauti taip, kad sutilptų visos paruoštos bandos. Kai gražiai apskrus, išėmus sudėti taip, kad lapas glaustųsi prie lapo – geriau nusilups iškart. Pjaustau taip, kaip mane mokė – nedideliais trikampio formos gabaliukais. Tuomet galima daugiau svečių pavaišinti. Ir iškart vilgau į iš anksto paruoštą padažą, kuriame – su svogūnu spirginti lašinukai, grietinė. Likusį padažą užpilu ant bandų moliniame dubenyje.
Valgyti gardžiau su varške. Ją galima ištrinti, įpilti ir saldžios, ir rūgščios grietinės pagal skonį. Valgyti be stalo įrankių, su pirštais paėmus bandą ir „padažius“ į varškę – daug skaniau nei su šakute. Jau pasenau, gerai neįžiūriu ir kartais palieku nenulupus kopūsto lapo krašto, dar gal ir ne visi pelenai nupūsti būna, bet Oninių svečiai sako, kad taip dar skaniau.

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *