Po Čiobiškį pasidairius

Birštono „Bočių“ bičiuliai iš Širvintų, viešėję Birštone prieš trejuss metus, susižavėję žydinčiu ir išpuoselėtu kurortu ir nepamiršę drauge smagiai praleisto laiko, pakvietė mus į Širvintų rajono Čiobiškio kraštą. Širvintų „Bočių“ pirmininkas Vladislovas Jablonskis nuolat ragino apsilankyti pas juos, susipažinti su Čiobiškio bendruomenės garsiais žmonėmis, pasigėrėti jų krašto gamta, pabendrauti vasaros renginyje „Medaus prisodrinta liepa“.


Liepos 12 dieną bočiai, pamiršę rūpesčius ir negalavimus namuose, rinkosi prie Birštono KC išvykai pas bičiulius. Iš 36 vykstančiųjų niekas nebuvęs Čiobiškyje. Todėl visi susikaupę klausėsi pasakojimo apie tai, kur būsime, ką matysime, su kuo bendrausime, kuo ypatingas šis kraštas.
Graži – mūsų Lietuva, kiekvieną dieną apie tai byloja „Lietuvos ryto“ televizija, parodydama vis naujus ir naujus krašto vaizdus. Ir mes riedėjome ir gėrėjomės Kruonio, Žiežmarių, Vievio, Kernavės apylinkėmis, gėrėme ryto grožį ir nieko nebuvome girdėję apie praėjusios nakties gamtos stichiją Širvintų krašte, kuri ardė kelius, patvindė Nerį. Sraunus Musės vanduo išnešė irštvas Čiobiškio dvaro parke, pasiglemžė liaunus medelius, pargriovė senienas, nepajėgdamas plukdyti pasroviui.
Čiobiškyje prie senojo parko mus pasitiko LPS „Bočiai“ pirmininkas soc. m. daktaras Petras Ruzgus, Širvintų „Bočių“ bendrijos pirmininkas Vladislovas Jablonskis, Ukmergės „Bočių“ bendrijos pirmininkė Valerija Naruševičienė ir būsimos ekskursijos vadovas, istorijos mokytojas Almantas Iškinas. Jis vedė nuostabią apžvalginę ekskursiją po U raidės forma išsidėsčiusį dvarą – su centriniais rūmais, buvusiu kumetynu, arklidėmis ir parko teritorija, papasakojo apie nuo XVIII amžiaus besikeitusius rūmų šeimininkus, apie 1923 m. čia veikusią vaikų prieglaudą, talpinusią 330 našlaičių, apie sovietiniais metais veikusią spec. mokyklą sunkiai auklėjamiems vaikams. Dvaras nekeliantis pasigėrėjimo, nors ir su įdomia praeitimi, nes trūksta šeimininko rankos ir didelių investicijų atgaivinimui. Nuo dvaro pasukome šio krašto medžio ir metalo darbų autoriaus, tautodailininko Povilo Malinausko skulptūrų parko link. Jame – dirbiniai, apimantys laikotarpį nuo pagonybės iki krikščionybės. Svirno sienos nukabinėtos senoviniais rakandais, iš metalo nukaldintais židinių reikmenimis su saulės ir mėnulio ženklais. Sodyboje – lygus lyg veidrodis tvenkinys su šimtais gaivių baltų lelijų, o prie tako į sodybą stovi „Pasakų namelis“, kuriame šeimininkė prekiauja pačių pagamintais skanėstais.
Iš svetingo P. Malinausko kiemo ekskursijos vadovo Almanto vedini pasikėlėme į miestelio šventovę, klasicistinio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, pastatytą 1816 m. Ją, kaip ir dvarą, projektavo tas pats architektas Laurynas Stuoka – Gucevičius. Almanto teigimu, „ši bažnyčia tarsi Vilniaus arkikatedros sumažintas variantas, su vieninteliu varpinių dvejetu visoje Lietuvoje“. Susikaupę ir pasimeldę bažnyčioje nuėjome prie Čiobiškio bendruomenės tako „Pėdutės“. Medžių guotu apjuosta lygi, graži lauko pieva, apaugusi čiobreliais ir samanomis, o jos krašte medžiai papuošti mažais ir dideliais batais, veda prie Kneipo tako (panašus yra Birštone, prie „Tulpės sanatorijos“), tik be mineralinio vandens baseinėlio. Šis takas – iš kankorėžių, skaldos, šakų, medžio drožlių, samanų, smėlio ir žvyro. Šalia jo tarsi išmėtytos didelės cementinės pėdos. Tai – bendruomenės sveikatingumo takas.
Pasimėgavę vaikštynėmis, nuvykome į Čiobiškio girininkiją, kur nepaprastai didelėje pavėsinėje sutilpome per 110 žmonių. LPS „Bočiai“ pirmininkas Petras Ruzgus pasidžiaugė mūsų visų bendryste, pasveikino renginio „Medaus prisodrinta liepa“ organizatorius, visus sukvietusius bičiulystei. Širvintų „Bočių“ bendrijos pirmininkas Vladislovas Jablonskis padėkojo atvykusiems svečiams ir pirmininkams atminimui įteikė po Jono Lučiūno knygą „Čiobiškio kraštas“. Nuaidėjo Aldonos Mildos Valatkienės posmai, skirti Birštono ir Širvintų kraštui, bičiulystei. Pasikeitę suvenyrais, dovanomis ir šiltais žodžiais, sėdome prie stalų, ilgų ir plačių, iš ąžuolo skobtų, nepajudinamų iš vietos. Lėkštes jau pildėme atsivežtais lauknešėliais, kai trys Širvintų šeimininkės įžengė su didžiuliais, apskrudusiais kalakutais. Tai buvo šeimininkų dovana svečiams. Raikėme nuo jų mėsytę, minkštutę ir traškią, paskanintą vaisių ir daržovių įdaru. Tai bent vaišės. Dar niekada nei mes, nei mūsų taip nieks nevaišino. Po gaivaus gėrimo ir kavos mus suartino bendros dainos. Nustebome, kai Širvintų pirmininkas Jonas Jablonskis kreipėsi į birštoniečius prisimindamas prieš trejus metus girdėtą įstabų Onutės Gratulevičienės balsą ir paprašė padainuoti. Šeimininkų prašymo pamaloninti, vedant Onutei Gratulevičienei, padainavome „Pakol esu dar čia“ ir „Gimines“. Miškų platybėmis, upių Neries ir Musės vandenimis nuaidėjo nuskambėjo draugystės dainos, atsisveikindami apsikabinome tarsi giminės. Mūsų laukė dar ilgas 160 km kelias namolio. Liko tik vienintelio kelto Lietuvoje malonumai, kuriuo ketinome persikelti per Nerį į Kaišiadorių rajoną. Keltas – technikos paminklas, pastatytas 1935 m. Mus lydėjo bendruomenės pirmininkė. Deja, paskutinė atrakcija neįvyko. Neris buvo tokia patvinusi, o keltas apsemtas iki lynų, todėl keltininkas nerizikavo mūsų plukdyti. Keltas yra upių Musės ir Neries santakoje, jis neturi variklio, varomas upės srovės, todėl nereikalinga žmogaus jėga. Iš Čiobiškio mus palydėjo istorinis Dariaus ir Girėno arkinis gelžbetoninis tiltas, pastatytas 1933 m. Prisiminėme įdomų pasakojimą apie tai, kad labai seniai paneriu ėjęs kelias iš Vilniaus į Kauną. Pusiaukelėje stovėjusi karčiama, į kurią užsukdavo keliauninkai. Jie sakydavę: „Čia biškį pailsėsim“. Iš to esą ir kilęs Čiobiškio pavadinimas. Pailsėjome čia biškį ir mes. Likome labai patenkinti ir džiaugėmės dar viena prasminga gyvenimo diena.
Jau suplanuota kelionė į Palangą, kur pasigėrėsime saulėlydžiais, pabraidysime jūroje, pailsėsime Tiškevičiaus rūmų parko paunksmėje, nuklysime į šurmuliuojančią Basanavičiaus alėją, iš jos Meilės alėja pabėgsime Birutės kalno link. Pažinkime Lietuvą, gėrėkimės ja.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“
bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *