Su rūpesčiu dėl gimtojo žodžio, su meile žmogui ir savo kraštui

Iš devintųjų Tarmių ir šnektų atlaidų rašytojo Romo Sadausko sodyboje Demeniškiuose sugrįžus
Mylėjom gimtą akmenį ir vėją,
Žodžius lietuviškus, ezopiškai tartus.
Ir kur tik ėjom, bėgom ar stovėjom,
Nešiojomės kažkokius uždraustus turtus.
/Romas Sadauskas/

Gaivinkime pamirštus žodžius
Šiemetiniai Tarmių ir šnektų atlaidai buvo skirti užmirštiems gimtosios kalbos žodžiams. Prisimintas 2013-tųjų gegužę Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas skulptoriaus Algirdo Boso paminklas kalbai. Jame iškalti žodžiai: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Atlaiduose dalyvavę paminklo sumanytojai, rašytojai Vytautas Čepas (Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrėjas) ir švendubriškis, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis priminė, jog keliasdešimt į užmarštį nuėjusių, nebevartojamų lietuvių kalbos žodžių surinko kalbininkė Danguolė Mikulėnienė ir paragino gaivinti pamirštus žodžius – takas su granitinėse lentelėse iškaltais senaisiais lietuvių kalbos žodžiais bus tęsiamas.
Demeniškiai – meilės vieta
Svetingų namų šeimininkas Romas Sadauskas pasidžiaugė, jog „praėję metai parodė ir įrodė, kad kultūringai gyventi galima bei įmanoma ne tik oficialiose kultūros sostinėse, bet ir užkampių erdvėse. Pernai Demeniškiai buvo paskelbti Lietuvos kultūros užkampiu. Nėra ko slėpti, būtent čia pirmąsias savo sukaktuves mini Demeniškių Meilės biblioteka – per visą Lietuvą vienintelė tokio pobūdžio įstaiga atidaryta 2016-aisiais, Bibliotekų metais“.
„Devintųjų Tarmių ir šnektų atlaidų dalyviai, čia susirinkę iš daugelio šalies kampų ir kampelių, esame susirūpinę pražūtinga demografine situacija Lietuvoje ir todėl radome reikalą, tikslą ir prasmę paskelbti Demeniškius 2017 metų Lietuvos krašto Mylėjimosi užkampiu,“ – tarė sodybos šeimininkas.
Po tokio pareiškimo nuo prieš metus įkurtos Meilės bibliotekos laiptų liejosi „žiaurūs“ romansai, atliekami Barčių kaimo moterų ir ansamblio „Varnėnų aidai“, skambėjo intymi lyrika. Netrūko nei poetų, nei skaitovų – ne pirmąkart čia vieši Juozas Šalkauskas, Edmundas Ganusauskas, šiemet į jų gretas gražiai įsiliejo Violeta Bakutienė, Algimantas Pociūnas, dainų kūrėjas ir atlikėjas Alvydas Jegelevičius.
Lazdijų rajono Šlavantų seniūnė Julija Maziukienė susirinkusius vaišino dzūkiškomis bandomis, gausu buvo ir suneštinių gėrybių.
Pasidžiaugę rašytojo namų svetingumu ir vieni kitais gražaus subuvimo dalyviai išsiskirstė su viltimi sugrįžti į Demeniškius po metų, jau į dešimtuosius Tarmių ir šnektų atlaidus. Laukia gražios progos: Lietuvai – 100, o sodybos šeimininkui Romui Sadauskui – 80!
Dievas duos, sugrįš čia viešėję, nepasididžiuos nebuvę, ir visi pasidžiaugs: kiek daug gali vienas žmogus – jei turi dvasios ugnies, gerų sumanymų, aplink jį ima burtis ir telktis bendraminčiai. Šiemetinius atlaidus surengti Romui ir Irenai Sadauskams padėjo Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos (abiejų direktoriai – dzūkai, rašytojo bičiuliai), Lietuvai pagražinti draugija. Šventės pradžią tiesiogiai transliavo LRT televizija, antrus metus sumaniai į ją įsiterpia etnologė Gražina Kadžytė su radijo laida „Ot tai tau“. Ne toks ir užkampis tie Demeniškiai – kur išgirsi tiek tarmių, šnektų ir dainų, kur tiek meilės, tiek žolynų ir lauko gėlių!
Į Lietuvos valstybės šimtmetį Demeniškių vieškelukas vingiuoja gražiai ir prasmingai – su puoselėjančiais savo šaknis ir pasiilgstančiais arklio, su gerbiančiais gimtąją kalbą ir gaivinančiais pamirštus žodžius, su dainuojančiais apie tėviškę ir baltą lino gyvenimą.
Genovaitė Mačiūtė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *