Ant aukštų kalnų…

Šiais metais Seimo nutarimu daugiau dėmesio skiriama piliakalniams, tautiniam kostiumui ir lietuvių kalbos kultūrai. Taip pat rašytojų Algirdo Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės ir Kazio Bradūno atminimui. Todėl tie žmonės, kuriems rūpi etnokultūrinė tapatybė, turi gerą progą pasigilinti į šiuos dalykus, išgirsti mokslininkų, specialistų samprotavimus ir atradimus.


Prienų kultūros ir laisvalaikio centro folkloro grupei „Gija“ šis pusmetis buvo turtingas koncertais, išvykomis, naujomis pažintimis. Po jaukių pasibuvimų Pakuonio ir Ašmintos šventėse laukė renginiai, tiesiogiai susiję su Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metais. Suvalkijos (Sūduvos) regiono tautinio kostiumo konkursas „Išausta tapatybė“, vykęs Prienuose, parodė, kad folkloro grupės „Gija“ rūbai atspindi regiono ypatumus, yra gražūs, puošnūs. Ansamblietės ypač didžiuojasi ryškiausia ir sudėtingiausia suvalkietės šventadienio kostiumo dalimi – prijuostėmis. Patekęs į respublikinį konkursą, ansamblis dalyvavo šventėje ant Dubingių piliakalnio. Šventiniame renginyje pasirodė apie 300 dalyvių. Nuo pat ryto piliavietė pasipuošė sodriomis visų Lietuvos regionų tautinio kostiumo spalvomis, skambėjo sutartinės, dainavo ir grojo žymūs atlikėjai. Nepaprastas jausmas apėmė, kai visi dalyviai kartu su Andriumi Mamontovu giedojo „Tautišką giesmę“.
Lietuvoje yra apie tūkstantis piliakalnių, Prienų ir Birštono kraštas irgi gali didžiuotis jų gausa. Tačiau penkių gražiai sutvarkytų Sudargo piliakalnių vaizdas sužavėjo ir nustebino savo didybe. Ansamblis čia buvo pakviestas dalyvauti Joninių šventėje, kurioje vyko visos tradicinės apeigos – kupoliavimas, vainikėlių plukdymas Nemune, prausimasis, ratavimas, medžių lankymas. Prieniškės pagarbino vandenį, ąžuolo lapų vainiku papuošusios šulinį ir iš ąsočio praususios visus pro vartus žengusius svečius. Kartu dar su keliais folkloro ansambliais buvo išdainuotos dainos apie kupolėlę, išsukti rateliai aplink didžiulį laužą, nuplukdyti vainikėliai. Žmonių gausybę priviliojo puikus, tykus oras, toks nedažnas svečias šią vasarėlę, nepaprasta aplinka ir, ko gero, reti svečiai – Japonijos šventikai šintoistai, parodę savo ritualinius šokius.
Daina, dainavimas, prasmingos išvykos, naujos pažintys suartina ansamblio nares. Kartu skatina giliau pasidomėti tradicinės kultūros palikimu, neišsemiamais jos turtais. Kas, jei ne folkloro puoselėtojai, pasirūpins, kad, anot Leonardo Saukos, „moderniosios kultūros žmoguje liktų kertelė ir tautosakai“.
Dainora Šaltienė

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *