Lietuvos jaunimo dienos Vilniuje

Birželio 24 – 25 dienomis Vilnių sudrebino neeilinis renginys – Lietuvos jaunimo dienos (LJD). Tikintys ir savo kelio dar tik ieškantys jaunuoliai suplūdo į šalies sostinę. Tarp šešių tūkstančių dalyvių iš visų Lietuvos kampelių buvo ir septyniolika, atvykusių iš Jiezno parapijos. Jaunimas net vežėsi savo rankomis pagamintą vėliavą su arkangelo Mykolo atvaizdu. Juos lydėjo Jiezno gimnazijos mokytoja Irena Skulsčienė.

Teko keltis anksti: registracija Vilniuje prasidėjo jau aštuntą valandą ryte. Pirmiausia, jiezniečiai nuvyko į nakvynės vietą – Vilniaus specialiojo ugdymo centrą „Aidas“. Jame buvo dalijamos mėlynos apyrankės, suteikiančios galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu, patekti į renginius, gauti pietus. Jaunuoliai troleibusu, lydimi paslaugios savanorės, nuvyko į „Siemens“ areną. Prie jos jau buvo išdygusios registracijos palapinės. Kiekvienas dalyvis gavo ryškią kuprinę su gertuve vandeniui, atšvaitu, lankstinukais ir specialia kortele, skirta teminiams užsiėmimas.
Vienuoliktą valandą prasidėjo Lietuvos jaunimo dienų atidarymo ceremonija „Siemens“ arenoje. Programą pradėjo vedėjai Benas Rupeikis ir Silvija Stonkutė, pasirodė šokių trupė. Buvo papasakota šio renginio istorija, kalbėta apie pernai vykusias Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje, Lenkijoje, taip pat pristatytas ypatingas svečias iš Vatikano kardinolas Andželas Amato. Jis kalbėjo apie Jaunimo dienų kulminaciją – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją, kuriai vadovaus kaip popiežiaus legatas. Prisistatymą užbaigė Šv. Jono Bosko žodžiais: „Šventumas yra skirtas ne tik pagyvenusiems žmonėms, šventumas yra skirtas ir jaunimui“. Pirmą kartą nuskambėjo renginio himnas, atliekamas Paulinos Paulauskaitės ir Jaunimo dienų choro, paskelbta ir LJD tema: „Tiesa padarys jus laisvus“.
Dalyvius pasveikino ir Vilniaus tikėjimo bendruomenės „šeimininkas“ Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Jis ragino jaunimą nebijoti subjurusio oro: „Tai Dievo malonės lietus“. G. Grušas palinkėjo senti tik amžiumi, o širdyje ir dvasioje amžinai likti jauniems. Susirinkusįjį jaunimą pasveikino ir Vilniaus mero atstovas, kuris perskaitė R. Šimašiaus sveikinimo laišką.
Po kalbų ir padėkų atėjo eilė linksmam jaunimui: scenoje pasirodė grupė „Kūjeliai“, Linas Adomaitis, Mantas Jankavičius. Pastarasis sujaudino, kai, nulipęs nuo scenos, ne tik dainavo su gerbėjais, bet ir dalinosi mintimis apie tiesą: „Manęs paprašė paliudyti, ką man reiškia gyventi tiesoje. Jūs turbūt žinote, kad scenoje ne visada yra tiesa: čia atrodome gražesni ir laimingesni negu esame. Aš esu ne išimtis. Buvo toks etapas, kuomet puikiai sugebėjau puikiai meluoti ir būti scenoje. Didžiausia tiesa yra tuomet, kai nebelieka scenos. Mes neturėtume turėti jokios scenos širdyje“.
Į sceną buvo įneštas Lietuvos jaunimo dienų kryžius, o vėliau, vadovaujami kun. Mariaus Žitkausko, susikibę už rankų, visi šeši tūkstančiai jaunuolių sukalbėjo LJD maldą. Kas yra laisvė jaunam žmogui, padėjo suvokti vyskupas Arūnas Poniškaitis, vaizdžiai pademonstruodamas, kas vyksta atliekant išpažintį ir išsilaisvinant iš nuodėmių naštos.
Atidarymo ceremoniją baigė P. Paulauskaitės ir LJD choro atliekamas himnas, kuriam buvo sukurti judesiai. Prisiminti šokį padėjo oranžines palaidines vilkintys savanoriai, savo energija ir entuziazmu užkrėsdami kiekvieną.
Po pora valandų trukusios ceremonijos, dalyvių laukė pietūs. Maistą dalijo Lietuvos kariuomenės kariai, padedami savanorių.
Pasistiprinus laukė teminiai užsimimai visame Vilniuje. Temos buvo įvairios: ir pažintinė ekskursija „Vilniaus dėlionė“, ir paskaita apie misijas Afrikoje… Vakare arenoje prasidėjo gailestingumo ir šlovinimo vakaras.
Išpažinčių klausėsi apie šimtas Lietuvos kunigų. Skambėjo giesmės, buvo kalbama apie tiesą ir laisvę, Dievo meilę, tikėjimo kelio paiešką.
Atlikus išpažintį, prasidėjo šlovinimo koncertas su Martino Smith’o grupe „Smith United“. Ji atvyko į LJD iš Jungtinės Karalystės. Koncerto metu atlikėjas dainavo kartu su savo dukra, gyrė Lietuvos tikintįjį jaunimą, gamtą ir kultūrą.
Kitą rytą prie Baltojo tilto prasidėjo fiesta. Laukė gausybė pramogų: grupė „Kūjeliai“ išjudino dalyvius iš miegų, P. Paulauskaitė atliko LJD himną, sporto zonoje komandos žaidė tinklinį, „burbulų“ futbolą, krepšinį. Buvo ir liaudies šokių zona, kurioje skambėjo lietuviškos dainos, batutų zonoje buvo galima pašokinėti, išbandyti pripučiamą kliūčių ruožą ir „Eliminatorių“. Gyvoje bibliotekoje žinomi žmonės dalijosi savo sėkmės istorijomis, buvo galima atsipūsti ant sėdmaišių poilsio zonoje, pasigaminti atminimo suvenyrą dirbtuvėse.
Fiestai pasibaigus ir skambant Lietuvos jaunimo dienų himnui, dalyviai išsirikiavo eisenai iki Katedros aikštės, kurioje rinkosi tikintieji, laukdami arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos. Priekyje buvo nešamas LJD kryžius. Iki Žaliojo tilto kryžių nešė ir du mūsų parapijos vaikinai. Jaunimas ėjo giedodamas giesmes, skanduodamas ir linksmai nusiteikęs. Prie Katedros buvome suskirstyti į specialius LJD sektorius, prie įėjimo buvo dalinamas vanduo.
Apie arkivyskupą Teofilių Matulionį pasisakė įvairiausi žmonės. „Garbingasis Teofilius tampa mūsų tautos vėliavnešiu. Jis, 16 metų kalėjęs, iškentėjęs, niekada nebuvo palaužtas ir dabar iškeliamas ne tik Lietuvos mastu, bet ir pasaulio mastu, visuotinės bažnyčios mastu kaip palaimintasis. Jis iškelia ir primena pasauliui visas kančias, visas tremtis, kurias esame patyrę, ir tuo būdu iš tikrųjų yra ir simbolis ne tik šventojo gyvenimo, bet mūsų tautos istorijos“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Kiti taip pat pabrėžė palamintuoju tapsiančio lietuvio pasitikėjimą Dievu, tvirtybę ir ramumą, ypatingą pamaldumą švenčiausiajai Jėzaus širdžiai.
Šv. Mišios, aukojamos kardinolo Andželo Amato, vyko lotynų kalba, bet buvo verčiamos į lietuvių, kai kurios frazės ir į kitas užsienio kalbas: lenkų, latvių, rusų, baltarusių ir, žinoma, anglų. Kardinolas taip pat perskaitė ir popiežiaus laišką, kuriuo jis suteikia T. Matulioniui palaimintojo statusą. Beatifikacijos apeigos Lietuvoje vyko pirmąjį kartą, o jaunimo dienų dalyviai tapo šio istorinio įvykio liudininkais. Ceremonijos pabaigoje G. Grušas paragino nebijoti kreiptis paramos ir užtarimo į dabar jau palaimintąjį T. Matulionį.
Sugrįžus namo į Jiezną, paprašiau draugų pasidalinti savo įspūdžiais ir nuomone apie šį renginį:
„Man pačiai labiausiai patiko patys dalyviai ir atmosfera. Visi šypsojosi, bendravo, šoko, džiaugėsi. Taip pat sužavėjo ir savanoriai, pati neatmetu galimybės ja tapti kitose jaunimo dienose,“ – pasidalino savo patirtimi Eglė Vinskaitė.
„Labai patiko fiesta. Buvo tiek daug įdomių ir linksmų veiklų. Paliko įspūdį Martin Smith koncertas,“ – sakė Ugnė Grušelionytė.
„Fiestoje buvo labai smagu, apsilankėme kliūčių ruože, patiko pati grupė „Kūjeliai“. Įsiminė ir koncertas „Siemens“ arenoje. Buvo labai smagu,“ – džiūgauja Bernadeta Klizaitė.
Savo mintimis taip pat pasidalino ir mus lydėjusi tikybos mokytoja I. Skulsčienė: „Noriu pasidžiaugti, kad šiais metais į LJD vyko toks didelis mūsų parapijos jaunimo būrys. Jeigu Alytuje „lobio ieškojo“ šeši parapijos atstovai, tai į Vilnių tapti laisviems tiesoje atvyko šešiolikos asmenų būrys. Todėl noriu labai padėkoti atsakingiems savanoriams, kiekvienu atveju atėjusiems į pagalbą mums, visai nepažįstantiems Vilniaus, ypač savanorei Vitalijai, kuri lydėjo mus į atokią poilsio vietą, 24 val. nuėjusi miegoti, antrą valandą nakties kėlėsi ieškoti vaistų blogai pasijautusiam vaikinui, virė jam arbatą.
Teminiame užsiėmime „Svajok, skrajok, išreikšk save“, vadovaujami Raimondos Duff, Skaidrės Zuozaitės, mokėmės geriau pajusti savo kūną – Šv. Dvasios šventovę, pažvelgti į akis kitam. Grupelėse kūrėme gyvąsias skulptūras.
Jaunimo dienų gailestingumo vakare žavėjausi jaunimu, atsiliepusiu į vyskupo K. Kėvalo pakvietimą susitaikyti su Viešpačiu. Pati po išpažinties jaučiau šiltą Jėzaus prisilietimą. Na, ir eisena į Katedrą bei Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmė. Oras toks ramus, kaip pats palaimintasis. Ačiū Dievui, klebonui ir jaunimui, kad leido visa tai patirti.“
Eglė Vinskaitė