Ant Dukurnonių piliakalnio

Dar prieš gerą pusvalandį iki tautiškos giesmės giedojimo Dukurnonių piliakalnis Jiezno seniūnijoje buvo aplipęs Jiezno žmonėmis.


Iš visų pusių visi stengėsi pasiekti piliakalnio viršūnę, kad giesmė nuskambėtų kuo plačiau, po visą pasaulį. Pavyko užkopti slidoka žole, nes senieji laipteliai jau supuvę. Viršuje suplevėsavo vėliavos. Nuvilnijo per Surmio (Vilkų) ežerą tautiška giesmė, giedama gal šimto žmonių.
Po vieningo giedojimo skambėjo pokario dainos, Irenos Sipavičienės eilės. Jiezno seniūno Algio Bartusevičiaus, dar stovėjusio ant piliakalnio, „užvesta“ daina „Oi, neverk, motušėle…“ darniai sujungė besileidžiančių ar piliakalnio papėdėje buvusių žmonių balsus.
Antroji renginio dalis vyko besikuriančiuose Dukurnonių bendruomenės namuose, kur garavo Onutės Kandrotienės kaimiškos bandos, kvietė suneštiniai skanėstai. Buvo gera justi, kaip gyvenvietės žmonėms reikia susibūrimo vietos, matyti, kiek jie įdėjo pastangų (net moterys nešiojo išardytos sienos plytas), kad tik atsirastų nors nedidelė salė. Svajonių yra daug: įsirengti šiuos namus, nevengiant prisidėti savo darbu, surandant lėšų, kurių nemažai reikia. Mėgins, ieškos, kad tik norai nepradingtų…

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *