EP narys Bronis Ropė: kartu galime išspręsti susietosios paramos problemas

Ar Lietuvos galvijų ir baltyminių augalų augintojams bus nutraukta susietoji ES parama? Ar Lietuva praleido galimybę užtikrinti, jog ūkininkai gautų pakankamą paramą? Tokius neraminančius klausimus girdžiu iš ūkininkų, tokius straipsnius skaitau žiniasklaidoje. Juos birželio 29 -osios ryte ir aptariau su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato darnios plėtros ir paramos pajamoms direktorato direktoriumi Pjeru Basku (Pierre Bascou).

Europarlamentaras Bronis Ropė su susitikimo dalyviais Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato darnios plėtros ir paramos pajamoms direktorato direktoriumi Pjeru Basku (Pierre Bascou) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Briuselyje Karoliu Anužiu.

Iš tiesų, Lietuva, kaip ir penkiolika kitų Europos Sąjungos valstybių narių, šiemet sulaukė Europos Komisijos įspėjimo dėl galimo ES teisės pažeidimo. Komisijos nerimą sukėlė statistika, rodanti, jog savanoriška susietoji parama yra skiriama žemės ūkio sektoriams, kuriuose remiamų objektų skaičius auga.  EK pastebėjo, kad Lietuvoje daugėja mėsinių gyvulių, avių bei plečiasi baltyminių augalų plotai, todėl informavo, kad savanoriškosios susietos paramos skyrimas šiems sektoriams gali būti įvertintas kaip ES teisės pažeidimas. Ar tai reikš, jog Lietuvos ūkininkai, nukentėję nuo afrikinio kiaulių maro ir persiorientavę į galvijininkystę ir baltyminių pašarų auginimą, neteks ES paramos?
Europos Komisijos nuomone, to neturėtų būti. Lietuvai bei kitoms valstybėms narėms pasiųstas signalas yra tik įspėjimas dėl sparčiai didėjančių ir referenciniu laikotarpiu nustatytą galvijų skaičiaus ir baltyminių augalų ploto skaičių jau gerokai viršijančių rodiklių. Nors tokie perviršiai dar nėra ES teisės pažeidimas, tačiau lankstumo šioje srityje galimybes gerokai riboja ir labai griežtos, susietajai paramai 2014 – 2020 m. laikotarpiu taikomos taisyklės. Atitinkamai Komisijos atstovas akcentavo, jog, remiantis ES reglamentais, susietoji savanoriška parama turėtų būti skiriama tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumus, ir tik tiek, kiek to reikia esamam jų gamybos lygiui palaikyti. Gamybos plėtrai reikėtų naudoti antrajame BŽŪP ramstyje tam numatytas kapitalo investicijų ir rinkodaros priemones.
Džiugu, jog Europos Komisija pritaria Lietuvos žemdirbių siekiams plėtoti žemės ūkį, tam efektyviai panaudojant ES paramą. Ne mažiau džiugu buvo išgirsti ir tai, jog Komisijos nuomone, LR Žemės ūkio ministerija nedelsdama ėmėsi žingsnių ginti mūsų žemdirbių interesus. Šiandien konstruktyviame pokalbyje nesunkiai pavyko įtikinti Europos Komisiją mūsų šalies žemdirbių argumentais dėl struktūrinių tokio augimo priežasčių, vidutinių ES rodiklių vis dar nesiekiančių galvijų bandų ir galimybių bei būtinybės jas didinti, ūkininkų pajamų lygio ir kartų kaitos kaime užtikrinimo svarbos. Europos Komisijai svarbiu pasirodė ir argumentas, kad Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių, tebealinama afrikinio kiaulių maro, tad dėl mažėjančių galimybių apsirūpinti kiauliena, ūkininkai skatinami pereiti prie kitų gyvulininkystės šakų.
Tolesnio susietosios paramos tęstinumo klausimas yra itin aktualus, nes nuo tokios padėties nėra apsaugota nei viena valstybė narė. Kartu labai svarbu suprasti, jog Europos Komisija nėra suinteresuota mojuoti sankcijomis ir bausmėmis. Net ir šis įspėjimas dėl galimų susietosios paramos perviršių yra visų pirma perspėjimas apie galinčią susiklostyti padėtį. Komisija jį paskelbė tam, kad laiku pradėtų dialogą dėl galimų šios problemos sprendimo būdų. Pagrindinio sprendimo tikimasi šiuo metu ES Taryboje svarstomame vadinamajame Omnibuso reglamente, kurio nuostatos leistų įteisinti tam tikrus perviršius ir pagal juos lanksčiai taikyti paramą. Liepos 1 d. pirmininkavimą ES perimančiai Estijai teks didelė užduotis spėti suderinti šio reglamento priėmimą dar šiemet.
Kita vertus, kol kas šiuo klausimu visiškai nusiraminti dar per anksti. Labai svarbu pasiekti, kad ES Taryba kuo greičiau priimtų Omnibuso reglamentą su įtrauktomis Lietuvos žemės ūkiui taip svarbiomis nuostatomis. Linkiu aktyviai dirbančioms mūsų ūkininkų organizacijoms dar kartą aptarti su Žemės ūkio ministerija esminius, Lietuvos situacijos išskirtinumą akcentuojančius argumentus bei juos išsakyti Europos Komisijai. Esu pasirengęs savo ruožtu dirbti ir toliau, kad šis klausimas išsispręstų palankiausiai bei išvengiant galimų sankcijų. 

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *