Birželio vėjai atpūtė liepą

Pažįstu vos vieną žmogų, kuriam patinka vėjas. Seniai jį bemačiau, o norėčiau paklausti, ar „neatsivalgė“ jis to vėjo šį pavasarį. Pūtė ir pūtė nepailsdamas, pašvilpaudamas, priversdamas susigūžti.
Bet vasara vis tiek įvedė savo tvarką. Mano daržas tūnojo susitraukęs, atrodė, kad silpnučiai daigeliai, nugairinti šalto vėjo, nori lįsti atgal į žemę. Bet saulė pašildė dienelę kitą, dar ir lietus pateškeno, staigiai šoktelėjo viskas į viršų, net visokie amarai nespėjo susigaudyti. Labai smagu matyti bujojantį savo daržą, išsirauti jaunutį burokėlį, nusiskinti kvapnųjį krapą, pačią sultingiausią salotą. Vasaros žalumynai prašyte prašosi į lėkštę. Sviestas pažaliuoja nuo petražolių, krapų, kuokštelio paprastojo kiečio, saujelės balandų. Jei užsimanau kažko kvapnesnio, dedu kalendros, laiškinio česnako lapelių, svogūno laiškų. Labai mėgstu gelsvę. Stiprus jos aromatas nustelbia kitus kvapus, todėl stengiuosi šio prieskonio nepadauginti, kad pačiai neatsibostų. Už geros savaitėlės kepsiu blynus ant bazilikų aliejaus. Patryniau, paminkštinau šio kvapuolio lapelius, užpyliau saulėgrąžų aliejumi, kasdien apžiūriu, papurtau. Smagu vis kažką išbandyti, pasilepinti gamtos dovanomis ir tikėti, kad taip natūraliai sustiprini savo jėgas. Girdėjau, kad per mėnesį į šeimos valgiaraštį reikia įtraukti bent du naujus patiekalus. Mat nėra nieko slogesnio už vienodą maistą.
Dabar nuo maisto ruošimo knygų raibsta akys. Tikrai gražiai išleistos, spalvingos, brangios. Turiu vieną kitą, padovanotą. Bet kažkodėl dažniau atsiverčiu senąsias, ant prasto popieriaus išspausdintas, taip sunkiai kažkada gautas. Skaitinėju Konstancijos Brundzienės „Sodo derlių virtuvėje“ (1992 m.). „Retųjų, neįprastų daržovių nusiperkam, pabandom ką nors pagaminti ir užmirštam. O mūsų tradicinių morkų, kopūstų, burokėlių, salotų visada turėtų būti ant stalo paruoštų“.
Vasaros pievose irgi yra ką veikti. Jau pasirinkau raudonųjų dobilų žiedų, gysločio lapų, būtinai pasieškosiu vingiorykštės, kraujažolės. Šventai tikiu žolelių galia. Labai patinka kažkur skaitytas posakis – kiekvienai ligai yra sava žolelė. Bet gydymu ir patarimais tegu užsiima žolininkai, o savo vaistažolių krepšelį prikrausiu nuo seno pažįstamų augalėlių.
Slampinėju po kiemą iki sutemų. Nes…Kiekvienais metais mąstau, kaip pasigauti ir ilgai išlaikyti tuos vasaros kvapus, vaizdus, saulėtekius, čiulbesius. Kaip juos užkonservuoti, kad padėtų ištverti tokį ilgą tamsųjį laiką?
Tik vienas metų mėnuo turi medžio vardą. Tai liepa – kvapniais žiedais, minkšta mediena, liaudies dainose dažniausiai minimas, moteriškumą įkūnijantis medis. Liepa – vasaros brandos pritvinkęs mėnuo.
Augustina

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *