Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, Birštono kurhauze į poeto K.Bradūno atminimui skirtą vakarą gausiai susirinkusi Birštono bendruomenė, kurorto svečiai susivienijo su visa tauta, su tais, kurie kovojo už lietuvišką žodį, kentėjo, buvo ištremti. Lietuvos nacionalinės ir meno premijos laureato, poeto Kazio Bradūno kūrybos bei gyvenimo keliu pakvietė „keliauti“ rašytojo dukra, antropologė, etnologė Elena Bradūnaitė – Aglinskienė, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Petras Venclovas, kanklininkė Asta Jonkutė – Bogdanienė.
Litratūriniai vakarai „Po žvaigždėtu vasaros dangum“, organizuojami Birštono viešosios bibliotekos, remiami Lietuvos kultūros tarybos, LR Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės, į kiekvieną renginį sukviečia vis daugiau knygos mylėtojų.
Poeto K. Bradūno gimimo 100 -osioms metinėms skirtas kūrybos vakaras prasidėjo tylos minute. Girdėjome P. Venslovo skaitomas eiles iš eilėraščių „Partizano baladė“, „Mano gentis“, „Krauju krikštyti“. Juose poetas kvietė: „neužpūski mėlyno lino liepsnos“…
V. Kochanskytė priminė faktų apie poetą, žemininką, visada buvusį su savo tauta, kuris savo mintis apie laisvės kovotojo kelią, nušlakstytą krauju, panaudojo rinkinyje „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio“ ir kitose knygose.
Aktoriai pasidžiaugė galimybe pabūti su Birštono krašto šviesuoliais, kurie daug nuveikė, nepalūžo platindami draudžiamus leidinius, „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“. Jie nusilenkė Povilui Buzui, Grigoniams, pasidžiaugė Staselės Belickienės pasišventimu. „Gerbiame Birštono šviesuolių pasišventimą“, – sakė birštoniečių draugai, aktoriai.
Apie savo tėvelio gyvenimą Kiršuose, studijas, pasitraukimą į Vakarus (K.Bradūnas nuo 1949 metų gyveno Baltimorėje, Čikagoje) pasakojo jo dukra Elena, į renginį, skirtą tėvelio atminimui, atvykusi iš Himalajų su vyru Audriumi ir dukra Vaiva.
Ji prisiminė, kaip tėvas juos ragino jausti pareigą ir išlaikyti lietuvišką kalbą, kad vaikams, grįžusiems į Lietuvą, nebūtų gėda, kad jie galėtų įsijungti į visuomeninį, kultūrinį gyvenimą. „Jis buvo atsakingas prieš Lietuvą ir tai liudijo pasauliui“, – sakė dukra.
Įdomią poeto ir jo žmonos Kazytės gyvenimo detalę priminė V. Kochanskytė, Bradūnui grįžus į savo žemę, kai gyvenimas jam skaičiavo 75 -tuosius metus. Dukra Elena pasakojo, kad kai abu tėveliai nuėjo į Antakalnio kapines ir atsisėdo ant velėnos po Lietuvos dangum, jautėsi labai laimingi. „Kazyte, katroj pusėj tu gulsi?“, – tada paklausė savo gyvenimo bendražygės Kazys… Dar spėję pasidžiaugti gyvenimu gimtoje žemėje, jie palaimingai užmigo… Abu palaidoti Antakalnio kapinių kalnelyje.
…kanklėmis atskamba lietuvių liaudies daina, poetui buvusi „poetinių rūpesčių bendrininke“. Poetas labai mylėjo jas dainuoti su Mačerniu, Krivicku, su išeivijos poetais, išlaikiusiais savo tautinę tapatybę.
Savo mintimis apie renginio metu pristatytas knygas „Kazys Bradūnas. Archyvai“, „Liepė man būti“ (ją redagavo Julius Sasnauskas), pasidalino aktoriai ir poeto dukra.
Už kelionę laiku, už sukurtą jaukų ir iškilmingą literatūrinį vakarą, prisimenant poetą Kazį Bradūną, jo dukrai Elenai, garbiems aktoriams, kanklininkei dėkojo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, Birštono savivaldybės merės pavaduotojas Vytas Kederys.
Ilgesingas kanklių skambėjimas Kurhauze, poeto K. Bradūno eilės, gyvenimo pavyzdžiai, perteikti aktorių širdimi, susirinkusiųjų susikaupimas, matyt, buvo stebuklingas – nurimo vėjas siautęs prieš renginį, nutolo tamsūs lietaus debesys. Po renginio visi išėjo į gražų, labai ramų vakarą…
Palma Pugačiauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“