Birželio 15 – 18 dienomis Birštone, svečių namuose „Birštono tulpė“ (Birutės g. 21), vyks 19 -toji tarptautinė konferencija „Žemės laukai ir jų įtaka organizmui“. Konferencijoje, kurią organizuoja Lietuvos gamtos draugija kartu su Lietuvos geologų sąjunga ir Baltijos radiostezininkų asociacija, dalyvaus mokslininkai iš Baltijos šalių, Graikijos, Vokietijos, Škotijos.
Konferencijos tikslas yra suvienyti tyrėjų pastangas subtilių žmogaus ir gamtos sąveikų srityje.
Didžiausias dėmesys bus telkiamas į geopatinį stresą, kurį sukelia natūralių bei dirbtinių biogeolaukų anomalijos (ypač elektromagnetinį stresą), ir jo nustatymo bei sumažinimo metodus.
Ekskursijos po Birštono apylinkes metu bus atliekami biogeofizinių anomalijų stebėjimai.
Konferencijos išvakarėse – pokalbis su dr. Rimantu Petrošiumi – konferencijos organizacinio komiteto pirmininku, Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorijos vyresniuoju mokslo darbuotoju.
– Daugeliui žmonių jūsų ir kitų pranešėjų specialybės bei tyrimo objektai yra mažai girdėti. Prisistatykite, papasakokite apie savo veiklą.
– Mane su kitais konferencijos dalyviais sieja Baltijos šalių radiostezininkų asociacija, daugelis esame jos nariai. Jos tikslai yra bendromis pastangomis spręsti problemas, iškylančias silpnų Žemės laukų tyrimo srityje, tyrinėti šių laukų įtaką organizmams, taikyti šiuos tyrimus geologijoje, ekologijoje, architektūroje ir medicinoje, taip pat kurti naujus metodus bei aparatūrą geofizinėms anomalijoms ir žmogaus bei gyvūnų psichofizinės struktūros ypatybėms tyrinėti.
Konferencijoje dalyvaus žymūs fizikai, radiostezininkai, geologai, geografai, medikai, psichologai, biologai, ekologai, menininkai ir kitų sričių specialistai iš 6 šalių. Pagrindinis dėmesys pranešimuose bus telkiamas į dar mažai ištirtas tarpdisciplinines sritis, kurios įgalina tyrinėti sudėtingus ryšius tarp natūralių bei dirbtinės kilmės elektrinių, magnetinių, radiacinių ir kitų laukų ir žmogaus organizmo reakcijos į juos.
– Kodėl konferencijai buvo pasirinktas Birštonas? Kuo anomalijų tyrėjams įdomus šis kraštas?
– Birštonas yra viena iš gražiausių Lietuvos vietų Nemuno slėnyje, apsuptas įspūdingų Nemuno kilpų, garsėja mineralinio vandens šaltiniais bei švaria, neužteršta aplinka. Kita vertus, ši vietovė pasižymi unikalia geologine sandara. Detalūs mokslininkų tyrimai parodė, kad Nemuno kilpų kilmė yra susijusi su sudėtinga tektoninių ir paleogeografinių procesų sąveika, ypač ledynų veikla. Tačiau mums yra žinoma, kad tokios vietovės pasižymi ne tik gamtos grožiu ir rekreacijos galimybėmis, bet ir Žemės laukų anomalijų gausa.
Juolab kad ir sąlygos pasirodė puikios: mums patiko ne tik unikali gamtinė aplinka, bet ir birštoniečių – miesto savivaldybės vadovų ir įvairių tarnybų (Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, svečių namų „Birštono tulpė“ bei atskirų žmonių) svetingumas, dėmesys bei konkreti parama, rengiant mūsų konferenciją.
– Kada ir kodėl jūs susidomėjote žemės energijų įtaka žmogui? Kas paskatino gilintis į šią sritį?
– Rimčiau biolokacija (radiostezija) ir kitais sunkiai mokslo paaiškinamais reiškiniais susidomėjau 1991 m. sveikatingumo stovykloje Aukštadvario apylinkėse, atvažiavęs pailsėti po daktarinės disertacijos gynimo. Sveikatingumo stovyklai vadovavo ir užsiėmimus vedė žymaus ano meto gydytojo, Druskininkų sveikatingumo parko įkūrėjo Karolio Dineikos vaikaitis Audrius Dineika. Po sveikatos procedūrų vakarais susidomėję klausėmės paskaitų apie nepaprastas žmogaus galimybes, biolokaciją, paslaptingus žmogaus psichikos reiškinius. Aš jau anksčiau, dar studijų metais, susidomėjau psichologija, pasąmonės galiomis, tad paskaitos apie šiuos keistus reiškinius man buvo artimos ir suprantamos. Per praktinius užsiėmimus gana greitai išmokau dirbti su biolokaciniu rėmeliu. Greitai supratau, kad galiu su jo pagalba ne tik vandenį rasti, bet ir nustatyti anomalias žemės zonas. Padėjo ir tai, kad iš prigimties esu jautrus. Vėliau susipažinau su įvairiais šios srities specialistais ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Pamažu įsitraukiau ir į vieną kitą institute vykdomą mokslinių tyrimų programą, kur jau galėjau bandyti pritaikyti savo žinias ir įgūdžius.
– Jūs tyrinėjote ir legendomis apipintą Aukštadvario Velnio duobę. Kuo ši vieta ypatinga?
– Velnio duobė nuo seno domina žmones ne tik dėl savo dydžio ir gylio (skersmuo apie 200 m, gylis 40 m), apvalios formos, unikalios reljefo sandaros, bet ir dėl savo paslaptingumo, atsispindinčio įvairiuose senuose pasakojimuose ir padavimuose apie nugrimzdusią bažnyčią, nuskendusį veršiuką, kuris išplaukęs netoli esančiame Škilietų ežerėlyje. Įvairiai bandoma paaiškinti šios duobės atsiradimo priežastis – termokarstinė, meteoritinė ir kitos, iš kurių dar nė viena nėra patvirtinta dėl mokslinių faktų trūkumo. Visa tai, šalia kartografinių, geodezinių, geofizinių bei kitų Velnio duobės tyrimų, skatina atlikti kuo įvairiausius, netgi neįprastinius tyrimus.
Pirmą kartą man teko proga patyrinėti Velnio duobę 2000 m., dalyvaujant Mokslo ir studijų fondo remiamame projekte, bendradarbiaujant su Geologijos instituto kolegomis habil. dr. V. Baltrūnu ir dr. B. Karmaza. Vienas iš pirmųjų uždavinių buvo nustatyti galimą Velnio duobės aplinkos poveikį žmogaus organizmui, naudojant radiostezijos metodą. Vėliau bandžiau taikyti ir geofizinių laukų anomalijų tyrimus, įtraukiant papildomus magnetinio ir radiacinio laukų matavimus. Be to, naudojantis naujausiais patikslintais reljefo aukščio duomenimis, gautais iš LIDAR matavimų duomenų bazės, pavyko patikslinti Velnio duobės reljefą. Paaiškėjo, kad duobė yra beveik idealiai apvalios formos (ne tokia, kaip senuose topografiniuose žemėlapiuose), kas verčia iš naujo apsvarstyti jos kilmę.
– Kas, anot mokslininkų, lemia vadinamųjų blogų zonų atsiradimą? Gal galima jų išvengti ar nuo jų apsisaugoti, jei tokioje vietoje gyvename ar dirbame?
– Pasaulyje yra sukaupta nemažai tyrimų duomenų apie vadinamąsias blogąsias zonas.
Jau prieš keliasdešimt metų austrų tyrinėtoja K. Bachler ištyrė daugiau kaip tris tūkstančius gyvenamųjų vietų, kuriose buvo vienuolika tūkstančių žmonių. Ji nustatė, kad yra geopatogeninių zonų, kurios kenkia sveikatai. Dėl šio atradimo daugelis žmonių buvo išvaduoti nuo sunkių ligų ir kančių. Tam tereikėjo į saugesnę gyvenamąją vietą perkelti lovą, darbo stalą ir pan. Skeptikams, kurie netiki net mokslininkų išvadomis, priminsiu, kad visi be išimties K. Bachler knygose aprašyti atvejai griežtai suregistruoti ir patvirtinti gydytojų. Pastarieji stebėjo tiriamųjų sveikatą prieš eksperimentą ir po jo.
Žinomos trys pagrindinės „blogųjų“ zonų atsiradimo priežastys: požeminių vandens srautų persikirtimai, viršutinių ir giluminių žemės plutos sluoksnių geologiniai lūžiai ir globalių energinių Hartmano bei Kari tinklų mazgų sankirtos, jų dariniai. Ilgai būnantis jų vietoje žmogus gali susirgti vėžiu, išsėtine skleroze ar kitomis sunkiomis ligomis.
Gyvendami šiuolaikiniuose daugiaaukščiuose gelžbetoniniuose namuose, prarandame ryšį su žeme, dėl to pakinta mūsų organizmo elektrostatiniai elektros krūviai. Tai neigiamai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Anglų tyrinėtojas A. Rigsas nustatė, kad miegodami įžemintose vietose galime pagerinti savo ryšį su natūraliais Žemės laukais. Įžeminus lovą ir sujungus su laidžių užtiesalu, kuris yra paklojamas po paklode, ant kurios miegama, gydomosios žemės energijos elektronai plūsta į kūną. Tokiu būdu galima miegoti taip, kaip gamta yra sumodeliavusi, kad išlaikytų žmogų jam palankioje žemės laukų įtakoje.
Dažnai žmonės pasistato namą anomalioje vietoje. Beje, gražios gamtos vietos prie skardžių ir upių krantų dažniausiai būna patogeninės. Nepatartina namą statyti ir vietoje, kur kadaise buvo kapinės, vyko dideli mūšiai ir pan. Iš karto žmogus gali nepajusti nieko bloga, ypač jeigu yra stiprios sveikatos. Tačiau ilgai būnant – keletą metų miegant arba dirbant vienoje vietoje, esančioje ant požeminės vandens gyslos, tektoninio lūžio ar kitoje anomalioje zonoje, pradžioje atsiranda funkciniai nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kurie gali peraugti į rimtas ligas. Daugelis mokančiųjų dirbti virgule ar švytuokle gali patys nusistatyti geopatogenines vietas. O dar geriau – pasikviesti specialistą. Būna atvejų, kai blogų zonų neįmanoma išvengti, t. y. perstatyti baldų (lovos, darbo stalo). Tada naudojami specialūs įrenginiai neutralizatoriai, gaminami ir užsienyje, ir Lietuvoje. Jie savotiškai pakeičia neigiamų spindulių dažnius arba nukreipia juos tolyn. Kiek jie iš tikrųjų padeda, tarp įvairių mokslininkų nėra vieningos nuomonės. Vis dėlto, daugumos specialistų manymu, svarbiausias yra vietos parinkimas būstui statyti ir ekologiškų natūralių medžiagų (medis, šiaudai, molis) panaudojimas. Dar yra svarbu ir architektūrinės formos, sukuriančios palankią energetiką: šlaitiniai stogai, aštrių kampų, formų vengimas parenkant darbo ir poilsio vietas.
– Yra sudarytas dalies Vilniaus miesto energetinių zonų žemėlapis, liudijantis, kokios žemės galios veikia kiekvieną namą ar butą. Po kitas Lietuvos vietoves nesižvalgėte? Juk, manau, kiekvienam būtų smalsu sužinoti, kokių energijų veikiami gyvename?
– Man pačiam neteko detaliai tyrinėti atskirų didesnių Lietuvos vietovių, tik epizodiškai kai kuriuos ypatingus objektus, kaip Raigardo slėnį šalia Druskininkų, Velnio duobę bei daugybę mažų plotų, dominančių atskirus užsakovus. Detalius didesnių plotų tyrimus yra atlikę kiti kolegos radiostezininkai, kurie dirbo toje srityje daugiau, bet, deja, vienų arba nebėra tarp gyvųjų, arba jie tuo nebeužsiima. Jų tyrimų rezultatai liko nesusisteminti ir praktiškai vargu ar prieinami. Todėl apie įvairias Lietuvos vietoves neturiu atskiros nuomonės. Tačiau kiti mano kolegos, pavyzdžiui , habil. dr. S. Šliaupa, sėkmingai dirba vadinamoje geomedicinos srityje ir yra nustatę įdomių sąryšių tarp geofizinių (tektoninių, gravitacinių) laukų pasiskirstymo bei geocheminių faktorių įtakos ir žmonių sergamumo rodiklių įvairiose Lietuvos vietose. Apie tai jis skaitys pranešimą mūsų konferencijoje.
– Ačiū už pokalbį. Tikiuosi, kad jį pratęsime pasibaigus konferencijai, kai galėsime apibendrinti jos rezultatus.
Kalbino Laima Duoblienė
Raskite mus Facebooke:
-
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“
Skelbimai:
Ieškome darbuotojų – budinčių globotojų.
Padėkite vaikams, netekusiems tėvų globos, užaugti šeimoje. Šiais vaikais budintis globotojas rūpinsis iki tol, kol jie galės grįžti į šeimą arba jiems bus surasti nuolatiniai globėjai ar įvaikintojai.
Budinčio globotojo veikla- apmokamas darbas.
Susidomėjusius galimybe dirbti budinčiu globotoju kviečiame kreiptis Į PRIENŲ RAJONO JIEZNO PARAMOS ŠEIMAI CENTRO GLOBOS CENTRĄ, Sodo g. 13, Jieznas, tel.: 8 640 82 665, 8 640 66 941, (8 319) 57 497._________________