Nuo Aušrakalnio – į didelį ir aukštą kelią…

Vinco Mykolaičio – Putino tėviškėje Pilotiškėse, ant Aušrakalnio, vyko rašytojo – poeto ir prozininko – kūrybos skaitymai „Į didelį ir aukštą kelią“. Šiemet birželį sukanka penkiasdešimt metų nuo vieno iš didžiausių lietuvių literatūros klasiko fizinės netekties. O mūsų kraštas pagrįstai gali didžiuotis galimybe turėti ir puoselėti šį rašytojo tėviškės ir jos apylinkių kampelį, jam tapusį kūrybinio įkvėpimo atspirtimi.

Aušrakalnio kalnelis, lyg ir piliakalnis, yra traukos centras visiems rašytojo gerbėjams. Juk savo romano „Altorių šešėly“ herojaus Liudo Vasario lūpomis Putinas taip prabyla: „Savo tėviškės laukuose jis labai mėgo vieną kalnelį, kurį visi vadino Aušrakalniu ir kuris buvo aukščiausia visoje apylinkėje vieta<…>. Jis mėgo plačius reginius, panoramas, kur žvilgsnis nekliudomai skrenda viršum visų daiktų ligi tolimųjų melsvomis ūkanomis apniukusių horizontų. Tokia panorama atsiskleisdavo prieš jį nuo to kalnelio“. Šis kalnelis įkvėpė pavadinimą ir vienam žinomiausių poeto eilėraščių, juo pavadintas šis renginys.
Todėl po šv. Mišių Naujosios Ūtos bažnyčioje, įkvėptai ir dvasingai už rašytoją ir Mykolaičių giminę aukotų vikaro Arno Budriaus, visi renginio dalyviai ir užkopė ant Aušrakalnio. Ten šnara du šakoti, galbūt paties rašytojo sodinti, beržai, ten jo poezijos posmuose minimos kalne augančios katpėdėlės ir čiobreliai. Atminimo žodžius Putinui tarė ir susirinkusiuosius pasveikino Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė, prasmingai ir įtaigiai, kaip visuomet, kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, kraštietė Aldona Ruseckaitė.
Skaitymai pradėti Naujosios Ūtos laisvalaikio salės šešių skaitovų (vadovė Anelė Lukjančiuk) poetine kompozicija „Ant tėviškės kalnelio” ir muzikiniais Lijanos Sarnickienės intarpais. Dera išvardinti kitus poeziją deklamavusius dalyvius: rašytojo proprovaikaitis Julius Mykolaitis; Prienų „Ąžuolo” progimnazijos ketvirtos klasės mokinys Ūdrys Sadauskas; Antanas Krūvelis, paskaitęs eilėraščius iš ciklo „Mano mėnesiai”; Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos ir Vinco Mykolaičio – Putino memorialinio muziejaus vadovė Valė Klesevičienė; Ona Valerija Grybauskienė iš Nemajūnų; prieniškiai Rimvydas Jurkša, Jurgis Montvila, puikia atmintimi stulbinanti Anarsija Adamonienė; balbieriškietis Alfonsas Vitkauskas. Kalbėjo Juozo Tumo – Vaižganto memorialinio buto – muziejaus Kaune vadovas Alfas Pakėnas, atsiminimais apie Putiną, jo šeimą ir aplinką dalijosi rašytojo vaikaitis, Marijampolėje gyvenantis Alfonsas Mykolaitis.
Visus smagiai nuteikė iš Vilniaus su kelių mėnesių kūdikiu ant rankų (jeigu ne jauniausiu skaitovu, tai dalyviu tikrai) atvykusi jaunimo folkloro grupė „Ritingo“ (vadovas Arvydas Kirda), pakviesta į Pilotiškes grupės dalyvio kraštiečio Stasio Zeleniako, mąsliai nuteikusi ir skaitomomis eilėmis, ir darniais muzikiniais sąskambiais.
Po skaitymų gausus būrys nuo Aušrakalnio patraukė į netoliese esančią Putino tėviškės jaukią, samanotais rieduliais apgaubtą sodybvietę, kurioje buvo galima paglostyti ilgaamžes obelis, ąžuolus ir beržus, dar menančius rašytoją. Namo viduje, kur veikia muziejus, pristatyta atnaujinta Vinco Mykolaičio – Putino seklyčios ekspozicija.
Lankytojai apžiūrėjo kieme esantį autentišką svirną, tą dieną papuoštą jaunojo dailininko Petro Lincevičiaus tapybos darbais ir piešiniais; Petras prieš metus sodyboje keletą dienų gyveno ir kūrė iš natūros – dabar jo profesionaliuose darbuose įamžintas Aušrakalnis, sodybos ir apylinkės peizažai, tvenkinys, atskiri muziejaus eksponatai. Galbūt šie darbai papildys ir nuolatinę muziejaus ekspoziciją.
Dėkoti buvo už ką. Skaitovams – jų buvo dvidešimt – įteikti muziejininkų keptos duonelės kepalėliai. Taip pat dėkota Naujosios Ūtos seniūnui, visuomet dalyvaujančiam Putino minėjimo renginiuose, rašytojo giminaičiams, muziejuje dainavusiai folkloro grupei „Marginys“, visus dalyvius sudėtinėmis seniūnijos, muziejaus ir Mykolaičių šeimos vaišėmis pamaitinusioms maisto ruošėjoms (skani rūgštynių sriuba ir garsūs Mykolaičių giminės sūriai), visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems, atvykusiems ir dalyvavusiems. Pagaliau džiaugtasi ir tinkamu renginiui oru, kuris tądien nerodė įprastų šiemetinių temperatūros svyravimo pokštų ir leido grožėtis gaivia, žalia ir žydinčia lietuviška vasara.
Be abejo, atskiros padėkos nusipelno šių skaitymų ir visos dienos renginių iniciatorė bei Vinco Mykolaičio – Putino muziejaus seklyčios ekspozicijos kruopštaus atnaujinimo autorė, Prienų krašto muziejaus vyr. muziejininkė Anelė Razmislavičienė.
Ir lai būna tie keliai dideli ir aukšti. Mums visiems…
Marytė Žaromskienė
Nuotraukos Prienų krašto muziejaus.

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *