Plečiama afrikinio kiaulių maro buferinė zona

Afrikinis kiaulių maras (AKM) iš Lietuvos nesitraukia. Kiekvieną savaitę registruojami vis nauji šios ligos atvejai šernų populiacijoje. Todėl, atsižvelgus į afrikinio kiaulių maro situaciją mūsų šalyje, ligos plitimą laukinėje faunoje ir įvertinus riziką bei praėjusių metų patirtį, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu išplėsta afrikinio kiaulių maro buferinė zona.
Iki praeitos savaitės joje buvo Alytaus miesto bei rajono, Druskininkų, Anykščių, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Ignalinos, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Vilniaus, Varėnos rajonų, taip pat Visagino savivaldybės.
Į išplėstą buferinę zoną papildomai įtrauktos šios Lietuvos vietovės: Elektrėnų savivaldybė, Kėdainių, Pakruojo, Širvintų, Ukmergės rajonų bei Kauno, Panevėžio, Vilniaus miestų ir rajonų savivaldybės. Į šį sąrašą pateko Birštono savivaldybė ir Prienų rajono savivaldybė.
,,Vietovėse, šiuo sprendimu papildomai įtrauktose į AKM buferinę zoną, nėra taikomas nurodymas šimtu procentų išskersti visas laikomas kiaules. Šis reikalavimas taikomas tik tiems kiaulių laikytojams, kurie nepaiso ar negali įgyvendinti biologinio saugumo reikalavimų. Tokie kiaulių laikytojai paskersti laikomas kiaules savo reikmėms turės ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d.“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Remiantis ankstesnių metų patirtimi, šiltuoju metų laikotarpiu yra daugiau galimybių virusui patekti į kiaulių laikymo vietas. Todėl birželio – rugsėjo mėnesiai yra patys rizikingiausi ir labiausiai pavojingi kiaulių augintojams. Nustatoma buferinė zona – tai apsauginė teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose ir vykdoma sustiprinta šių ūkių kontrolė.
Pasak Mariaus Masiulio, neramina tai, kad kai kurie kiaulių laikytojai į raginimus ir perspėjimus vis dar žiūri atsainiai. Tačiau dėl vienos AKM užsikrėtusios kiaulės nuostolių patiria ir kiti kiaulių augintojai. Europos Komisijos sprendimu, yra taikomi įvairūs apribojimai ne tik užkrėstiems ūkiams, bet ir atskiriems regionams ar net visai valstybei, ribojamas kiaulienos bei jos produktų eksportas.
Norintys ir toliau auginti kiaules laikytojai privalo įgyvendinti pagrindinius biologinio saugumo reikalavimus: registruoti kiaulių laikymo vietas (bandas) ir kas ketvirtį deklaruoti jose laikomų kiaulių skaičių; įvežti tik sveikas kiaules su įsegtu į ausį dviejų dalių įsagu su bandos numeriu, o prieš išvežant kiaules iš laikymo vietos – įsegti į ausį dviejų dalių įsagą su savo bandos numeriu; įrengti veikiančius dezinfekcinius barjerus prie įėjimo į kiaulių laikymo vietas, užpildytus veterinariniais biocidiniais produktais; aptverti patekimo į tvartą vietą; keisti drabužius ir avalynę prieš įeinant į tvartą.
Taip pat draudžiama šerti kiaules maisto atliekomis, neplikytais miltais bei šviežia žole ar žaliąja mase. Be to, negalima išleisti kiaulių į lauką arba ten jas laikyti.
Draudžiama pakratams naudoti šiaudus, atvežtus tiesiai iš lauko.
Taigi reikalavimai kiaulių laikytojams lieka tie patys. Bus tik griežčiau kontroliuojama, kaip jų laikomasi. Visos kiaulių laikymo vietos bus patikrintos, Prienų VMVT inspektoriai ir privatūs veterinarijos gydytojai įvertins biologinę saugą. Ūkiams, kurie neatitiks biologinio saugumo reikalavimų, reikės paskersti kiaules iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
Kiaules savo reikmėms galima skersti laikymo vietose ar su teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimu išvežti į šios tarnybos patvirtintas skerdyklas.
Visais atvejais turi būti paimti kiaulių kraujo ir organų mėginiai afrikinio kiaulių maro tyrimams. Jeigu liga nepasitvirtins, paskerstų kiaulių mėsą leidžiama naudoti savo reikmėms be jokių apribojimų.
Ūkininkai, kurie vykdys šiuos reikalavimus, galės pretenduoti į išmokas už ankstyvą gyvulių paskerdimą. Tačiau pasinaudoję valstybės parama, jie turės įsipareigoti dar metus nelaikyti kiaulių.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažymi, kad šiuo metu didelę riziką marui plisti kelia nekomerciniai ūkiai, kuriuose kiaulės laikomos savo reikmėms. Remiantis statistikos duomenimis, 2014 m. nustatyti 5, užpernai – 13, pernai – 19, o šiemet – vienas maro židinys tokiose kiaulių laikymo vietose. Mirtina liga juose išplito dėl biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo. Tokie kiaulių laikytojai turi įvertinti ir apsispręsti, ar investuoti ir gerinti biologinio saugumo reikalavimus, ar, pasinaudojus valstybės parama, paskersti laikomas kiaules ir pretenduoti į išmokas.
Prienų VMVT informacija