Birželio mėnesio darbai

Darže. Galima pakartotinai pasėti salotų, špinatų, krapų. Dėl nepalankių augimo sąlygų (supuolusi dirva, šaltas oras) agurkų daigeliai gali būti nuskurdę. Birželio pradžioje ne per vėlu juos atsėti. Gerai išpurentoje ir šiltoje dirvoje jie sparčiai dygs ir augs, o derlius net neatsiliks nuo anksčiau sėtųjų.
Birželio pirmąjį dešimtadienį palankiausias laikas sodinti pomidorus lauke – pradėjus žydėti jazminams ir erškėčiams, šalnų nebūna.
Lietingą vasarą ankstyvosioms bulvėms daug žalos padaro bulvių maras. Ligos plitimą pristabdysite, 2 – 3 kartus kas 7 – 10 dienų bulves nupurškę 1 proc. Bordo skysčiu. Jis tampa nekenksmingas jau po 8 dienų. Galima naudoti ir kitus fungicidus, tačiau nederėtų užmiršti, jog po jų panaudojimo iki bulviakasio turi praeiti ne mažiau kaip 20 dienų. 
Jei norite ištęsti sezoną ir nuolat turėti šviežių bulvių, dar galima sodinti bulves vėlyvam derliui.
Šį mėnesį pasirodo pirmosios braškės. Reikia nuolat stebėti, ar nėra supuvusių, ir nuskinti jas vos tik pasirodo. Tarp braškių lysvių paklojus šiaudų ar žievės drožlių, uogos bus švarios ir be šliužų.
Norint apsaugoti žirnius ir morkas nuo kenkėjų, reikia juos uždengti tinkleliu nuo vabzdžių. Nukirptas gyvatvorių ar krūmų šakeles padėjus tarp kopūstų, jos neleis pavasarinėms kopūstinėms musėms dėti kiaušinių ant kopūstų šaknų vainiko.
Nuolatos ravėkite piktžoles ir purenkite dirvą. Sparčiai augančių daržovių nenustelbs piktžolės, jei rasite laiko kas kelias dienas užsukti į daržą su kilpele. Tereikia šiuo įrankiu prabraukti tarp morkų, salotų, svogūnų bei kitų daržovių ir vėliau neteks piktžolių vežti karučiais.
Užsitęsus šiltam ir sausam orui, daržoves laistykite. Geriau daržoves laistyti kiek rečiau, bet gausiau. Agurkams dirva turėtų sumirkti bent 6 – 8 cm, o pomidorams – net iki 20 cm. Drėgmės daugiausia reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams, mažiausia – pupelėms, pupoms.
Jeigu daržovės skurdžios, patręškite papildomai, tačiau saikingai, nes ir nuo trąšų pertekliaus jos gali žūti. Mineralinėmis trąšomis gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sunkieji metalai, kurie kenksmingi ne tik augalams, bet ir žmonėms.
Azotinėmis trąšomis pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms.
Sode. Birželio antroje pusėje galima išlaužyti vilkūglius. Jei to nepadarysite, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti. Toks darbas pareikalaus daugiau laiko ir neretai paskatins naują vilkūglių augimą.
Birželio viduryje ir antroje pusėje rekomenduojama apriboti vaismedžių aukštį. Paprastai viršūnė pašalinama virš silpniau išsivysčiusios šoninės šakelės. Vien genėdami aukštaūgio vaismedžio nepadarysime žemaūgiu. 
Patikrinkite perskiepytus vaismedžius. Įskiepis jau turi būti prigijęs. Jam augti sudarykime palankias sąlygas – apgenėkime stelbiančias šakas, saugokime nuo ligų ir kenkėjų.
Kad vaismedžiai kasmet derėtų ir užaugintų gražius vaisius, geriausia specialiais preparatais praretinti žiedus. Dar ne vėlu retinti užuomazgas. Kuo anksčiau tai padaroma, tuo mažiau vaismedžiai pramečiuoja. Sodininkai mėgėjai, auginantys žemaūgius vaismedžius, užuomazgas gali išretinti rankomis. Žiedyne palikite po 1 – 2 geriausiai išsivysčiusias užuomazgas. Vėliau, jei reikės, galėsite praretinti dar kartą. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti kas 10-15 cm viena nuo kitos. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.
Gėlyne. Birželio mėnuo pats geriausias laikas persodinti vilkdalgius. Juos galima padauginti supjausčius šakniastiebius taip, kad būtų vienas lapų kuokštas, sutrumpintas iki vieno trečdalio, ir keletas šaknelių šakniastiebyje. 
Sėkite daugiametes gėles. Jei sėklų turite nedaug, sėkite į vazonėlius, o kad juose geriau laikytųsi drėgmė, vazonėlius įkaskite durpėse, pavėsyje.
Jei norite išauginti gražius, tinkamus skinti bijūnų žiedus, reikia išskabyti šoninius žiedpumpurius, išaugusius iki žirnio dydžio. Dabar bijūnams ypač reikia vandens ir trąšų – jie krauna pumpurus kitiems metams. Nuskinkite peržydėjusius žiedus.
Kai pagels tulpių lapai, svogūnėlius iškaskite. Apie 2 savaites džiovinkite 20-25 laipsnių C temperatūroje. Svogūnus reikia džiovinti tamsioje, vėjo prapučiamoje vietoje, apsaugotoje nuo pelių. Po to nuvalykite, pašalinkite senų svogūnų lukštus ir šaknis.
Tręšiamas, laistomas, ravimas, purenamas (ypač po lietaus) visas gėlynas. Per visą vegetaciją reikia stebėti, ar gėlių nepuola ligos, kenkėjai, galima profilaktiškai purkšti fitoncidinių augalų nuovirais. Išravėtas piktžoles užmerkite statinėje su 1/3 mėšlo. Turėsite gerų trąšų.
Bityne. Birželio mėnesį bitės gerai siuva  korius, todėl svarbu nepraleisti šio momento ir atnaujinti bičių lizdus. Senuose koriuose būna mažesnės akelės, ir iš jų ritasi mažos nevisavertės bitės. Nereikia pamiršti, kad seni koriai – ligų platinimo šaltinis.
Jeigu bityne yra silpnų, nestiprėjančių šeimų, blogai dedančių, sutranėjusių motinėlių, tokių šeimų stiprinti neverta. Geriau tokias šeimas anksti pavasarį sujungti, o jų vietoje sukurti naujas produktyvias šeimeles su jaunomis bičių motinomis.
Kad mažiau bitės spiestų, nužydėjus pienėms galima sudaryti šeimas su jaunomis motinėlėmis. Jei vis tiek bitės išspietė, o spiečių pavyko sugauti ir apgyvendinti savo bityne, dabar labai palankus laikas bites nuerkinti, t. y. apdoroti vaistais nuo varozės erkių. Šiuo laiku tinka tik ekologiški vaistai (pvz., Beevital). 
Vienas iš pagrindinių faktorių, sukeliančių bičių šeimų spietlumą – šeimos dauginimosi instinktas. Kuo jis labiau išvystytas, tuo šeima spietlesnė ir sunkiau bitininkui su tuo kovoti.
Viena iš labiau paplitusių spietimo priežasčių – jaunų ir nektarą renkančių bičių santykis su atvirų perų kiekiu. Jei atvirų perų nedaug, jaunos bitės maitintojos sunaudoja ne visą pagamintą bičių pienelį. Likusį sunaudoja vyresnės kartos bitės. To pasekmė – fiziologiniai pokyčiai, lemiantys polinkį spiesti. Todėl kiekvienoje bičių šeimoje turi būti tiek atvirų perų, kad visas išskiriamas bičių pienelis būtų sunaudotas.
Dar viena priežastis, skatinanti bites spiesti – pavasarinis maitinimas. Pamaitintos bičių šeimos labai sustiprėja tuo metu, kai gamtoje nėra medunešio ar dėl blogų oro sąlygų jis nutrūksta.
Polinkis spiesti gali atsirasti ir dėl pavėluotai  uždėtų meduvių. Norint to išvengti, reikia į meduves ir lizdus įdėti dirbtinių korių, kad bitės turėtų darbo. Bitės  gali spiesti ir tuomet, kai stokoja maisto, bitininkui išėmus medų.
Birželio pradžioje bitynuose sukamas subrendęs pavasarinis medus.

Gamtos kalendorius

Birželis – vasaros pradžia ir šviesiausias metų mėnuo – dienos ilgumas apie 17 valandų.
Birželio naktys tokios trumpos, kad beveik nesutemsta, tik užmiega gamta ir vėl – miškas ima šnekėti, vanduo mirgėti. Vasaros aukščiausias taškas – Joninės (birželio 24 d.). Ir prieš Jonines, ir po jų dienos trumpam sustingsta (dienos ilgumas – 17 val. 18 min.), o po šventųjų Petro ir Povilo dienos (birželio 29) ima palengva trumpėti.
Vidutinė mėnesio temperatūra 14 – 16 laipsnių šilumos. Didžiausi birželio karščiai siekia 30 – 34 laipsnius. Retkarčiais birželį pasitaiko ir šalnų, kurių metu naktį temperatūra nukrenta iki 3 laipsnių šalčio. Vidutiniškai per birželį prilyja 45 – 80 milimetrų lietaus. Dažnos vasariškos liūtys – kai vienur per kelias valandas iškrinta viso mėnesio kritulių norma, o kitur nebūna nė lašo. Birželį neretai trankosi perkūnijos, kurias retkarčiais lydi škvalai, kruša ar net viesulas.
Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydomąsias žoleles, mat tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Vėliau iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomos palubės, įmetama į tvartus, kad gyvuliai būtų sveiki. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad jei nuogas pasivoliosi rasoje, visus metus būsi sveikas.
Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti.

Orų spėjimai

. Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
. Jei pirmąsias dvi birželio dienas lyja – tai visas mėnuo bus sausas. 
. Geriausias laikas šienavimui – iki Jono.
. Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas.
. Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego.
. Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus.
. Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis.
. Joninių rasos, lietus javus gaivina.
. Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia.
. Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.
. Jei liepos anksti gelst pradeda, žiema bus ankstyva. 

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook1Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *