Sunaikintas jūrinio erelio lizdas

Sunaikinto jūrinių erelių lizdo Švenčiaviškio miške fragmentai.

Jūrinis erelis – didžiausia Lietuvoje perinti plėšriųjų paukščių rūšis. Suaugusio erelio išskleistų sparnų plotis gali siekti iki 2,5 m, o jis sveria 3,1 – 6,9 kg. Jūrinis erelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas visose Europos Sąjungos šalyse. Jūriniai ereliai įsikuria įvairaus tipo miškuose šalia vandens telkinių. XIX a. viduryje jis dar buvo įprastas Lietuvos miškų paukštis. Vėliau dėl paukščių naikinimo, miškų kirtimo, pesticidų naudojimo jūriniai ereliai buvo išnykę ir tik XX a. pabaigoje jų pradėjo daugėti. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 90 – 100 šių paukščių porų. Gausiausiai – Lietuvos vakaruose, o Prienų rajone žinomos keturios lizdavietės.

Lizdas buvo išverstas iš medžio

Medis, kuriame buvo lizdas.

Prieš savaitę Prienų aplinkosaugininkus pasiekė žinia, kad Šilavoto seniūnijoje esančiame Švenčiaviškio miško 14 kvartale yra sunaikintas jūrinių erelių lizdas, buvęs tvirtame beveik 30 metrų aukščio juodalksnyje.
Nuvykus į vietą liūdna žinia pasitvirtino – šalia medžio gulėjo galingo lizdo liekanos, medžio kamiene buvo likusios specialių kablių, padedančių įkopti į aukštą medį, žymės. Manoma, kad, įkopus į medį, lizdas buvo išverstas, nors vienam žmogui tai padaryti gana sunku, nes jūrinių erelių lizdai yra ilgaamžiai, kuriuose perima ne vieną dešimtmetį, vidutiniškai jie būna apie 1,5 m skersmens, daugiau nei 1 m aukščio ir gali sverti apie 600 kg.
NKRP ornitologas Renatas Jakaitis, apžiūrėjęs lizdo liekanas ir radęs kiaušinio lukšto fragmentų, aplinkosaugininkams patvirtino, kad lizde turėjo būti maždaug prieš mėnesį išsiritusių jauniklių. Kiek – nežinia, galbūt tik vienas, nes jūriniai ereliai dažniausiai išperi po vieną arba du jauniklius. Paukščio kūnelis nebuvo rastas.

Svarbiausia – pelnas?
Miškų savininkams, kurių valdose lizdus sukrauna jūriniai ereliai, tenka laikytis griežtų reikalavimų. Veisimosi metu nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 1 d. aplink jų lizdus 200 m atstumu draudžiami visi kirtimai ir medienos traukimas. Kitu metu leidžiami tik ugdomieji ir sanitariniai kirtimai. Jūriniai ereliai lizdams pasirenka stambius, subrendusius medžius, kurie gali išlaikyti galingą lizdą. O tokie medžiai auga brandžiuose miško sklypuose, kuriuos galima būtų iškirsti plynai. Būtų galima, jei sklype nebūtų saugomo jūrinio erelio lizdo…
Kas šiuo atveju išvertė iš medžio lizdą, aiškinasi Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai. Bet kad tai padaryta tyčia, neabejojama.

Gresia nemalonumai

Muziejaus eksponatas – jūrinio erelio iškamša.

Atlikę tyrimą pareigūnai nuspręs, ar kaltininkui grės tik administracinė atsakomybė, ar teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą (pagal ATPK už saugomų rūšių lizdų sunaikinimą fiziniams asmenims gali būti paskirta nuo 60 iki 300 eurų bauda, juridiniams asmenims bauda gali siekti 120 – 600 eurų). Jei bus įrodyta, kad iš medžio išmestame lizde buvo jauniklis, už itin retos paukščių rūšies sunaikinimą kaltininkas turėtų atlyginti žalą, padarytą aplinkai, – 600 Eur, bei grėstų ir baudžiamoji atsakomybė.
Šiai paukščių porai nepasiseka jau trečią kartą
Tame pačiame miške ir tame pačiame kvartale 2012 m. pradžioje buvo nustatyta, kad nupjautas gluosnis, kuriame buvo jūrinių erelių lizdas, kontroliuotas nuo 2006 m. Iki 2011 m. paukščiai jame sėkmingai perėjo. Manoma, kad, nelikus medžio su lizdu, ši retų paukščių pora persikėlė į Pajiesio mišką, kur pradėjo kurtis iš naujo – arba pradėjo krauti naują lizdą, arba pasinaudojo atsarginiu, kurių paukščiai turi ne vieną. Deja, medis su „naujakurių“ lizdu taip pat buvo nupjautas. Paukščiai vėl grįžo į Švenčiaviškio mišką. Ir vėl nepasisekė… Labiausiai gaila, kad jūriniai ereliai neteko ne tik namų, bet ir jauniklio.

„Stengėsi“ be reikalo
Jei šį vandalizmą įvykdė miško savininkai, tikėdamiesi, kad, nelikus jūrinio erelio lizdo, jie galės gauti leidimą plynam miško kirtimui, jie labai apsiriko. Pagal galiojančią tvarką medis, kuriame buvo lizdas, yra įtrauktas į specialų registrą, todėl nepriklausomai nuo to, ar yra lizdas, ar jo nėra, galioja ta pati tvarka – leidimas kirsti mišką neišduodamas.
Laima Duoblienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook6Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *