Prisimintas Algirdas Julius Greimas

Į UNESCO minimų datų sąrašą šiemet įtrauktas mitologo, semiotiko, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo (1917 – 1992) šimtmetis. Minėjimai, parodų ir knygų pristatymai vyko Maskvoje, Paryžiuje, Vroclave, Vilniuje, Šiauliuose, Kaune, Kupiškyje ir daugybėje kitų vietovių, kuriose A.J.Greimas gyveno, mokėsi, dirbo.

Daug bendrų pokalbio temų turėjo dr.Jurgita Katkuvienė (Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras) ir prof. Karolis Rimtautas Kašponis.

Šaknys Prienuose
A.J.Greimo tėvas Julius Greimas (1882 – 1942) yra gimęs Šilavoto kaime, vėliau mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojavo įvairiose pradžios mokyklose. 1934 – 1940 m. jis buvo išrinktas Prienų miesto burmistru. Jo iniciatyva buvo atlikta daugybė svarbių darbų: tvarkomos gatvės, miesto centras, jis rūpinosi Prienų žmonių gerove, švietimu ir kultūra, ypač jautrus buvo neturtingoms šeimoms. Prienuose vasaromis, atostogų ir švenčių metu gyveno ir jo sūnus – Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir vėliau – Grenoblio universiteto Prancūzijoje studentas Algirdas Julius Greimas. 

Pagerbtas ir mūsų krašte

Pranešimą skaito mūsų kraštietė Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro atstovė G.Smolskaitė.

Prienų KLC buvo surengta konferencija „Algirdo Juliaus Greimo šimtmetis: nuo Prienų iki Paryžiaus“, skirta semiotiko, kalbininko, mitologo, eseisto Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms. Konferenciją kartu su Prienų rajono savivaldybe ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąja biblioteka rengė Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Konferencijos metu veikė Lietuvos centrinio valstybinio archyvo parengta paroda, pranešimus apie Algirdą Julių Greimą skaitė Lietuvos centrinio valstybinio archyvo ir Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro atstovai.
Parodą „Nežinomas Algirdas Julius Greimas Lietuvos valstybiniame archyve“ pristatė Simona Grikštaitė (Lietuvos valstybinis archyvas).
Seniausias dokumentas, kuris eksponuojamas parodoje – Algirdo Juliaus Greimo tėvo Juliaus Greimo Veiverių mokytojų seminarijos atestatas, išduotas 1902 m. O 1926 – 1927 m.m. Kupiškio vidurinės mokyklos pirmos klasės mokinių žurnale yra ir Algirdo Juliaus Greimo pavardė. Iš čia galima sužinoti, kad jis buvo tarp geriausių mokinių, tačiau prastai sekėsi dailyraštis, kuris įvertintas tik trejetu. Kaip vėliau pastebėjo pranešimą skaičiusi Austėja Ožekauskienė, sunkiai įskaitomas raštas išliko visą gyvenimą, todėl dabar, šifruojant jo ranka rašytus laiškus, straipsnius ir kitus dokumentus, tenka nemažai padirbėti.
Parodoje yra ir daugiau A.J.Greimo mokslo dokumentų nuorašų: Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos atestatas, Vytauto Didžiojo universiteto studijų knygelė, Prancūzijos Grenoblio universiteto imatrikuliacijos pažymėjimas ir kt.
Iš parodos eksponatų – dokumentų kopijų, nuotraukų – galima daug sužinoti ne tik apie Algirdo Juliaus Greimo, bet ir jo tėvo, sesers Gražinos, draugų gyvenimus.
Paroda šiuo metu eksponuojama Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje.

Pirmiausia žinomas kaip semiotikas
Algirdo Juliaus Greimo pėdsakais pasaulyje padėjo keliauti dr. Jurgita Katkuvienė (Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras). Ji pabrėžė, kad Algirdas Julius Greimas yra vienas iš tų žmonių, kuris geriau žinomas pasaulyje nei Lietuvoje ar Prienuose. Ir pirmiausia jis žinomas kaip semiotikas.
Semiotika – mokslas apie reikšmes: kaip jos atsiranda, kaip kuriamos, suvokiamos. Studijuojantiems semiotiką būtina suprasti, kas yra semiotinis kvadratas, dar vadinamas Greimo semiotiniu kvadratu. Tai – būdas kalbėti apie reikšmę; reikšmės tam tikra struktūra, formulė, jos iliustravimas. A.J.Greimas pirmasis pasiūlė reikšmę analizuoti kaip pasakojimą, jis sakė, kad reikšmė nėra vienetinis dalykas, reikšmė yra ilgų pasakojimų (naratyvų) rezultatas. Greimo teigimu, pasakojimas prasideda tada, kai pasikeičia įvykiai. Jei sakome „lyja“, tai nėra pasakojimas, tai yra aprašymas. Pasakojimas prasideda, jei pasakome, kad „pradėjo lyti“.
A.J.Greimo semiotinio kvadrato principas XX a. pakeitė mąstymą apie kalbą. Iki tol buvo manoma, kad kalba yra instrumentas – per kalbą mes galime pasakyti tai, ką norime pasakyti apie pasaulį. Dabar kalbininkai sako: „ne“ – pačioje kalboje kuriasi reikšmės, kalba yra reikšmių laukas, ir reikšmės kuriasi per skirtumą. Pavyzdžiui, per skardžius ir duslius garsus. A.J.Greimas aiškino, kad mes galime atskirti aukštą, nes žinome, kas yra žema; galime atskirti tylą tik todėl, kad žinome, kas yra garsas ir t.t.
Dr. J.Katkuvienė pateikė pavyzdžių, kaip semiotinio kvadrato pagalba analizuoti tekstus, įvykius.
– Jei suvoksime Greimo semiotinio kvadrato principus, išsiugdysime gerą analitinį kritinį žvilgsnį, – sakė dr. J.Katkuvienė.

Iš prisiminimų…
Apie Algirdą Julių Greimą ir jo ryšį su Prienais bei kitas Prienų krašto asmenybes pasakojo Austėja Oržekauskienė (Vilniaus universiteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras). Pažintį su pasaulinio garso mokslininku ir jo gyvenimu ji atskleidė per laiškus. Ji pastebėjo, kad yra išlikę nemažai laiškų, kuriuos A.J.Greimas rašė iš Prienų, nors apie to laikotarpio nuotraukas nėra žinoma. Laiškuose atsiskleidžia ypatingi mokslininko santykiai su tėvu, kurį laikė didžiuoju mokytoju, kuris mokė ne žodžiais, bet tyla.
„Mano jaunystės gražūs prisiminimai – tykūs pasivaikščiojimai su tėvu po Prienų miškus“, – A.J.Greimas rašė A.Šliogeriui 1991 m.
Antroji figūra, kurią iš Prienų gyvenimo prisimena A.J.Greimas – nuovados viršininkas Vilčinskas, o ypač jo posakis „Visuomet prie pareigų, pone“, kurį dažnai cituoja laiškuose.
Laiškuose atsiskleidžia ne tik Lietuvos įvaizdis, kurį jis išsivežė bėgdamas iš Lietuvos, bet ir jo požiūris į moralę, kuri, anot A.J.Greimo, turi būti tikra, išjausta, nuoširdi ir universali – tinkanti bet kurios pasaulio šalies gyventojui, ir jo jumoro jausmas bei kandi kritika, padaryta išvada, kad intelektualus žmogus nebūtinai yra inteligentas. Tokiu jis laikė Vytautą Landsbergį. Iš laiškų matyti, kad, A.J.Greimo manymu, nepriklausomą Lietuvą galėtų valdyti kelių ar keliolikos intelektualų taryba, kuri veiktų prie Prezidento institucijos.

„Greimų tiltas: 100 metų istorijos“
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A.J.Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė Giedrė Smolskaitė prieniškiams (ir ne tik) geriau žinoma kaip dainininkė. Tačiau šįkart Giedrė į gimtinę grįžo su pranešimu „Greimų tiltas: 100 metų istorijos“.
Ji priminė, kad tiltui per Nemuną Prienuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu buvo suteiktas Greimų vardas. Taip miesto savivaldybės, o ypač profesoriaus Karolio Rimtauto Kašponio iniciatyva miesto tiltas virto paminklu, įamžinančiu Greimų atminimą: tėvo Juliaus (1882 – 1942), aktyvaus, miesto proveržio siekusio Prienų burmistro, vėliau tremtinio, ir jo sūnaus Algirdo Juliaus (1917 – 1992), pasaulinį pripažinimą pelniusio lietuvių kilmės mokslininko, mitologo, kalbininko, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjo.
Anot pranešėjos, Greimų tiltas – žmogaus sukurta konstrukcija – sujungia gamtiškąsias žemės, vandens ir oro stichijas, Prienus ir Paprienę, Suvalkiją ir Dzūkiją, istorines Prūsijos ir Rusijos ribas, Marijampolės ir Vilniaus kryptis. Atrodo, kad judėjimas iš vieno kranto į kitą yra būtinas ir neišvengiamas – galima sakyti, jog gyventi tik vienoje miesto pusėje vargiai pavyktų. Prienietis gyvena pietinėje pusėje (mokosi, dirba, apsiperka ir pan.), bet sunegalavęs(-usi) turi grįžti šiaurėn (šioje dalyje yra miesto ligoninė), galiausiai čia ir palaidojamas(-a). Juokais sakytume, kad Prienuose gyvenama suvalkietiškai, o mirštama – dzūkais (anksčiau, kai ligoninėje veikė akušerijos skyrius, šiaurinėje, dzūkiškoje miesto dalyje, buvo ir gimstama).
Prienams šis statinys – itin reikšmingas: į dvi dalis perskeltame mieste būtent tiltas įprasmina gyvenimo kelionę, erdviškai susiedamas gyvenimą ir mirtį. Greimų vardas taip pat papildo ir tilto steigiamą cikliškumo, nenutrūkstamo gyvenimo rato įspūdį: pavadinime užkoduotos tėvo ir sūnaus figūros (žyminčios giminės pratęsimą, kaip vieną iš būdų įveikti mirtį) tarsi iliustruoja tilto steigiamos kelionės nuo gimimo iki mirties pasikartojamumą.
G.Smolskaitės teigimu, siedami tilto savybes su jo pavadinimu, galime matyti, kad jame puikiai atsispindi dviejų skirtingų (du krantai), bet kartu ir tapačių (vieno miesto dalys) elementų derinys: nuoroda į du skirtingus, bet tai pačiai giminei priklausančius asmenis atkartoja dviejuose krantuose išsidėsčiusias to paties miesto dalis. Daugiskaitinė tilto vardo forma (Greimų) pabrėžia dvilypumą – tėvo (J. Greimo) ir sūnaus (A. J. Greimo), dviejų mokytojų, Lietuvos ir Prancūzijos (šioje šalyje, atostogoms mėgęs grįžti pas tėvą į Prienus, gyveno A. J. Greimas). Tilto pavadinime koduojamą dvilypumo įspūdį taip pat papildo Nemuno vandenyje susidarantis atspindys: dviejų tiltų (tikrojo ir atspindėtojo) santykis manifestuoja tėvo ir sūnaus Greimų panašumą, giminingumą, suponuoja jų galimą hierarchiją, kartų skirtumą.
Šios konferencijos pranešimais buvo epizodiškai prisiliesta prie prasmingos ir turtingos asmenybės – Algirdo Juliaus Greimo – mokslinės veiklos, prisimintos jo sąsajos su Prienais. Reikia tikėtis, kad prieniečiai ras daugiau progų ir būdų plačiau pristatyti iš mūsų krašto kilusį didį žmogų ir pasaulinį atgarsį turinčius jo darbus.
Laima Duoblienė