Prienuose tarėsi Kauno regiono paveldo specialistai

Prienuose buvo surengtas Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus organizuotas Kauno apskrities savivaldybių paveldosaugos specialistų išvažiuojamasis pasitarimas, kuriame buvo aptarti kultūros paveldo objektų stebėsenos, priešgaisrinės apsaugos įdiegimo, Europos paveldo dienų rengimo ir kiti aktualūs klausimai.

Pasitarimo dalyviai Prienų savivaldybėje.

Su KPD Kauno skyriaus atstovais, Kauno miesto, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių rajonų ir Birštono paveldosaugos specialistais susitikęs Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė gražiai tvarkomo paveldo pavyzdžiais. Jo teigimu, didžiausia problema – Prienų mieste esančių buvusių kareivinių pastatų ir teritorijos sutvarkymas.
Savivaldybių specialistai papasakojo, kokius svarbiausius darbus numatę atlikti. Kadangi šie metai yra skirti piliakalniams, todėl jiems ir skiriamas ypatingas dėmesys: nuo piliakalnių šalinami krūmai ir menkaverčiai medžiai, įrengiami laiptai. Artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio proga siekiama atnaujinti paminklus ir kitus atminimo ženklus kapinėse bei viešosiose erdvėse. Kauno miesto atstovai pasidžiaugė, kad bus atnaujinti net 50 -ties namų fasadai, Kėdainiuose tikimasi gauti finansavimą trečiosios sinagogos renovavimui, Kauno rajono Čekiškės miestelyje bus atnaujinti pagrindinėje gatvėje esančių senų medinių namų fasadai, Kaišiadorių rajono Žiežmarių miestelyje esanti sinagoga bus suremontuota ir pritaikyta kultūros reikmėms.
Birštono savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Jonkutė „Gyvenimui“ pasakojo, kad jau parengtas didelės apimties (3 mln. eurų vertės) Vytauto parko sutvarkymo projektas, rengiamasi tvarkyti Vytauto kalną.
KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus informavo apie pasitaikančius atvejus, kai rusų karių kapinėse, nesuderinus su savivaldybe, pakeičiamos lentelės, ištaisomos lentelėse užrašytos pavardės.

Salyklo džiovinimo bokštas.

Pasak Prienų rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jakimavičiūtės, Prienų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, šiais metais daug dėmesio skiriama piliakalnių tvarkymui. Savivaldybė kompensuoja medienos įsigijimo kaštus, o darbus atlieka seniūnijos, bendruomenės. Jau sutvarkyti Lepelionių piliakalnio laiptai, netrukus bus atnaujinti Pašlavančio, Dukurnonių piliakalnių laiptai. Ji pasidžiaugė, kad jau baigtas Kęstučio paminklo renovavimas, tvarkomi savanorių ir kiti kapai. Labai tikimasi, kad pavyks išnuomoti buvusį „Revuonos“ viešbutį.
Vienas didžiausių skaudulių – buvęs Prienų karinis miestelis, kuriame visi pastatai privatūs. Vykdomos nuolatinės apžiūros, savininkams už pastatų nepriežiūrą yra taikomos administracinės nuobaudos. Jau pradėti rengti dokumentai dėl vieno pastato pripažinimo bešeimininkiu. Visai neseniai Kultūros paveldo komisijos vertinimo taryba sutikslino vertingąsias savybes ir praplėtė Prienų karinio miestelio teritorijos ribas, 11 pastatų gavo unikalius numerius. Todėl saugotinų elementų, o kartu ir rūpesčių, atsirado daugiau.
E.Jakimavičiūtės teigimu, be Karinio miestelio, yra ir kitų problemų. Lepelionių piliakalnio sklypas yra padalintas į dvi dalis: viena dalis priklauso savivaldybei, kita – privačiam asmeniui. Prienų, Bagrėno pilkapių vietoje yra įvažiavimas į autoservisą. Norint įregistruoti kapinių sklypą, reikia panaikinti dar nuo tarybinių laikų naudojamą keliuką. Ketinama Kariniame miestelyje esančiam vandens bokštui suformuoti atskirą sklypą, tačiau tai prieštarauja Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimams. Dar viena problema – Pagermuonio dvaras, kuris prieš kurį laiką jau buvo parduotas, tačiau vėl grįžo į Prienų savivaldybės rankas. Planuojama jam ieškoti naujų pirkėjų.
Kauno apskrities savivaldybių paveldosaugininkai apsilankė Stakliškėse, kur apžiūrėjo UAB „Lietuviškas midus“, kurioje nuo 1959 metų, laikantis senųjų gamybos tradicijų, gaminami originalūs gėrimai iš natūralaus bičių medaus. Lydimi vadybininko Kęstučio Stalionio, susipažino su įmone, apsilankė muziejuje, kuris įkurtas buvusios alaus daryklos „Gintaras“ salyklo džiovyklos bokšte. XIX a. statytas bokštas, kuris yra įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių sąrašą, 2014 m. buvo restauruotas.
Tai puikus pavyzdys, kaip verslas gali prisidėti prie paveldo objektų išsaugojimo.
Laima Duoblienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *