Jubiliejinė muziejaus šventė įpareigoja naujiems darbams

Šiais metais Birštono muziejui sukanka 50 metų. Šia proga balandžio 27 dieną į Birštono kurhauzą susirinkęs gausus būrys muziejininkų ir svečių galėjo apžiūrėti surengtą nuotraukų parodą, kuriose įamžinti muziejaus kūrimosi ir plėtros momentai, svarbiausi žmonės, prisidėję prie jo veiklos. Buvo prisiminta kurorto muziejaus istorija, pagerbti buvę ir dabartiniai darbuotojai, pasidalinta mintimis apie ateities darbus.

Dabartinio Birštono muziejaus darbuotojai.

 

Merės N.Dirginčienės sveikinimas ir dovana muziejaus direktorei V.Šalomskienei ir kolektyvui.

Dabartinė muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė pristatė muziejaus istoriją, kuri neatsiejama nuo birštoniečio geografijos mokytojo Petro Kazlausko – jis pelnytai laikomas muziejaus pradininku ir įkūrėju. Kartu su Birštono vidurinės mokyklos kraštotyrininkais jis kaimuose rinko ir mokyklos muziejuje kaupė eksponatus, susijusius su šio krašto istorija, etnografija, buitimi ir tradicijomis. Apie šį laikotarpį susirinkusiems įdomiai papasakojo buvęs P.Kazlausko kolega Juozas Vyšniauskas, „įpareigodamas“ dabartinius muziejininkus surasti galimybių ir visuomenei pristatyti kuo daugiau fonduose saugomų eksponatų.
1966 metais, Birštonui gavus respublikinio pavaldumo miesto teises, surinkta eksponatų kolekcija eksponuota „Tulpės“ sanatorijoje. Po daugybės derinimų, tarpininkaujant tuomečiam miesto vykdomojo komiteto pirmininkui Antanui Serafinui Zenkevičiui, šiai turtingai kolekcijai surastos erdvesnės patalpos – „Tulpės“ sanatorijos vila „Ramunė“ (buvusi Stakliškių girininko Katelės vila). Įkurto miesto muziejaus vedėju 1967 m. kovo 6 d. paskirtas Petras Kazlauskas, kuriam teko rūpintis remonto darbais, patalpų pritaikymu pagal muziejininkų poreikius, laikinų parodų rengimu. Pradžioje, norint pritraukti daugiau lankytojų, muziejaus lankymas buvo nemokamas, filialą iš savo lėšų išlaikė Kauno istorijos muziejus.
Nuo 1971 m. Birštono muziejui vadovavo istorikas Juozas Šleikus. Jo iniciatyva, sukaupus pakankamai kurorto istoriją atspindinčių eksponatų, buvo įkurta nuolatinė muziejaus ekspozicija. 1976 m. pristatytas priestatas, kuriame įrengtos dvi parodų salės ir fondų saugykla. 1986 m. muziejui paskirtas pastatas Nemuno g. 1, kuriame buvo rengiamos įvairios parodos bei susitikimai, ši ekspozicijų salė veikė trejus metus.
Kitas muziejaus veiklos etapas prasidėjo 1987 m., jis siejamas su ilgamečiu muziejaus direktoriumi Vidmantu Stanislovu Puskunigiu, kuris atidavė daug energijos, darbo, pasišventimo, kad kultūros įstaiga taptų patrauklesnė lankytojams. Jam vadovaujant muziejus pradėjo bendradarbiauti su įvairiomis švietimo, kultūros, visuomeninėmis įstaigomis ir organizacijomis, kitais muziejais. Atgimimo laikotarpiu muziejus vertėsi sunkiai, nes Kauno istorijos muziejus sumažino finansavimą iki minimumo, todėl 1993 m. Birštono muziejus nuo jo atsiskyrė ir tapo pavaldus Birštono savivaldybės kultūros centrui. Gražaus bendradarbiavimo dėka muziejaus veikla atgijo, tapo svarbiu kultūros centru, buvo pritraukta daugiau lankytojų. Prisiminimais apie vykusį bendradarbiavimą su muziejaus darbuotojais pasidalino Kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis, dėkodamas likimui už tai, kad teko dirbti su šviesiais, teisingais žmonėmis – asmenybėmis, dabartiniams darbuotojams linkėdamas kritiško mąstymo ir kūrybinio proveržio.
2000 m. buvusiame klebonijos pastate įkurtas muziejaus padalinys – Sakralinis muziejus. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje, sukėlęs didžiulį lankytojų susidomėjimą, pritraukęs ir užsieniečių. Jo vedėja tapo Roma Zajančkauskienė. Birštono klebonas monsinjoras Jonas Dalinevičius papasakojo, kokiomis aplinkybėmis buvo kuriamas Sakralinis muziejus, pasididžiavo, kad jame įamžintas iškilių dvasininkų – kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir arkivyskupo Teofilio Matulionio, kuris netrukus bus paskelbtas Palaimintuoju, atminimas.
2005 m. Birštono muziejus su sakraliniu skyriumi atsiskyrė nuo Birštono kultūros centro ir tapo savarankiškas. Jame pradėtos vykdyti edukacinės programos vaikams ir suaugusiesiems, rengiamos kilnojamos parodos. Vyksta įvairūs renginiai.
Muziejaus direktorės V.Šalomskienės teigimu, nuo muziejaus įkūrimo jame dirbo 69 darbuotojai. Ji padėkojo jiems už indėlį į įstaigos veiklą. Tylos minute pagerbti jau Anapilin išėjusieji muziejaus vadovai P.Kazlauskas, J.Šleikus, V.Puskunigis ir darbuotojai.
„Mūsų darbai skirti jums visiems ir kurorto garsinimui,“ – sakė V.Šalomskienė, pristatydama dabartinę muziejaus veiklą, skirtą įvairių poreikių lankytojams. Muziejaus vadovė dėkojo Birštono savivaldybės vadovams, Tarybai už palaikymą, paskatinimą ieškoti naujų formų, dalyvauti projektinėje veikloje, pasidžiaugė bendradarbiavimu su kurorto nevyriausybinėmis organizacijomis, kurorto ir kitomis įstaigomis. Pristatydama dabartinį muziejaus kolektyvą, direktorė šiltai atsiliepė apie kiekvieną darbuotoją, įvertino jų indėlį, įteikė simbolines dovanėles.
Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pastebėjo, kad muziejus su penkių dešimtmečių veikla tinkamai įsirašė į 170 -ties metų kurorto istoriją. Ji padėkojo direktorei Vilijetai Šalomskienei ir muziejininkams už atliktus svarbius darbus, paskatino dirbti naujoviškai, nepamirštant ir pagrindinės muziejaus paskirties – rinkti ir saugoti eksponatus. Merė kartu su vicemeru Vytu Kederiu muziejui padovanojo miesto herbą – banginuką bei įteikė padėką ilgametei darbuotojai Rūtai Mickevičienei.
Seimo nario A.Palionio padėkos skirtos direktorei V.Šalomskienei ir muziejininkei Daivai Valatkienei. Jas įteikė politiko padėjėja Valė Petkevičienė.
Su muziejaus sukaktimi Birštono muziejininkus sveikino gausus būrys svečių. Tarp jų Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, istorikas Vytautas Kuzmickas, Tarybos narė Jurgita Šeržentienė, AB Šiaulių banko vadovė Ona Lubauskaitė, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė Ramutė Milušauskienė, kurorto nevyriausybinių organizacijų ir įstaigų atstovai, kolegos muziejininkai iš Prienų, Lazdijų, Kaišiadorių, Marijampolės, Vilkaviškio, Valstybės archyvo darbuotojai ir kiti.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *