Svarbiausia – pradėti

Veiklūs žmonės

Agnė ir Martynas Levinskai prieniškiams ir visos Lietuvos gyventojams jau ketvirtus metus siūlo gana naują paslaugą – graviravimą ant stiklo, medžio ar kito paviršiaus. Kiekvienam klientui pagal individualų užsakymą ant vazos, lėkštės, butelio, plokštės, nuotraukų rėmelio, taurės ir panašių daiktų jie gali išgraviruoti ar išdeginti norimą užrašą, paveikslėlį, nuotrauką.
Pasak Agnės, pradžia buvo banali – artėjo Kalėdos ir ji, laiką leisdama namuose su vaikais bei ieškodama įvairesnės veiklos, sugalvojo, kad draugams ir artimiesiems galėtų padovanoti originalių dovanų su išgraviruotu užrašu ar piešiniu. Tam reikėjo specialaus įrankio. Agnės išsirinktą patį pigiausią Martynas „išbrokavo“, ir namus pasiekė rankinis įrankis, kaip juokauja patys graveriai, brangiausias iš pigiausių. Namų virtuvėje, kuri beveik dvejiems metams tapo verslo įgyvendinimo vieta, prasidėjo darbas ir eksperimentai.
– Netrukus, pamatę mūsų dovanotus gaminius, panašių panoro draugų draugai, vėliau pradėjome reklamuotis internete. Taip ir įsisuko karuselė. Manau, kad verslą pradėjome tinkamu laiku, nes tuo metu nedaug kas tokias paslaugas teikė, – pasakojo Agnė. – Greitai pasipylė užsakymų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Dirbo namuose, verslo užsakymus derindama su vaikų auginimu. Kadangi mergaitėms, kurioms dabar šešeri ir ketveri, reikėjo daug rūpesčio ir dėmesio, dirbdavo joms užmigus, dažnai vos ne iki paryčių.
– Dažniausiai Martynas yra idėjų siūlytojas, o aš – vykdytoja, – pasakoja Agnė ir juokiasi prisiminusi pirmuosius darbus, dėl kurių dabar net gėda. – Nuolat tobulėjame!
Supratus, kad rankinį graverį jau „išaugo“, įsigijo daugiau galimybių suteikiančias automatines graviravimo stakles, o su jomis namų virtuvėje jau netilpo, tad išsinuomojo erdvias patalpas. Dirbtuves iškrausčiusi iš namų, dabar, anot Agnės, ji dirba kaip „normalus“ žmogus. Nors darbo grafiko neturi ir dirba tada, kada reikia, dažniausiai nuo 8 iki 17 val. – kol mergaitės darželyje. Žinoma, kartais tenka ir vakare ar savaitgalį padirbėti, ir Martyną į pagalbą pasikviesti – neretas atvejis, kai užsakymą atlikti reikia labai greitai.
Jų paslaugoms, kaip ir daugumai verslų, būdingas sezoniškumas. Nemažai užsakymų gauna prieš Kalėdas, Valentino ir Motinos dienas, tačiau didžiausias užsakymų srautas pasipila pavasario pabaigoje ir vasarą – prasidėjus vestuvių ir krikštynų sezonui.
Pasak Agnės, uždirba tiek, kad užtenka ne tik duonai, bet ir sviestui, nors jų paslaugų kainos, lyginant su didžiuosiuose miestuose dirbančiais konkurentais, gerokai mažesnės.
– O prieniškiams bei nuolatiniams klientams suteikiame ir nuolaidų, – sakė Agnė.
Užsakymus pasiima patys klientai arba pristato jų nurodytu adresu – kartais nuveža patys, bet dažniau siunčia paštu ar įvairiais kitais siuntų pristatymo būdais.
Pradėjusi nuo graviravimo ant stiklo, dabar Agnė dirba ir su medžiu, keramika, plastiku, tik ant metalo dar negraviruoja. Užsakymų įvairovė – didžiulė.
– Galime bet ką išpjauti, bet ką sulipdyti, užrašyti. Į kiekvieną darbą įdedame daug širdies, pradedant individualaus šablono kūrimu, baigiant įpakavimu į originalią rankų darbo dėžę. Tad kiekvieną didesnį ar mažesnį daiktą rankose palaikome ne po vieną kartą, todėl visi yra mieli ir svarbūs.
Pasakyti, kuris darbas įsimintiniausias, Agnei yra sunku. Visai neseniai gavo tris prašymus pagaminti proginius medalius. Teko suktis, dirbti savaitgaliais ir naktimis, bet daugiau nei 1200 medalių buvo pagaminta laiku, ir Kovo 11 -osios bėgimo dalyviai Prienuose bei Lazdijuose, Birštono šokių festivalio dalyviai buvo apdovanoti originaliais suvenyrais. Vienas didžiausių darbų – pernai Prienuose vykusio respublikinio festivalio – konkurso „Aguonėlė“ medinis logotipas, kuris, sulipdytas iš kelių dalių, buvo didesnis nei 2×2 m.
Kaip juokavo Agnė, dirbi ir mokaisi. Po vienos tokios „pamokos“, kai buteliai sprogo rankose ar padėti ant stalo, nebesiima graviruoti ant šampano butelių.
Kauno J.Gruodžio konservatorijoje baigusi chorinio dirigavimo specialybę ir svajojusi tapti muzikos pedagoge, dabar Agnė sako, kad nieko keisti nenori. Džiaugiasi, kad konservatorijoje sutiko Martyną, kad jauna (dvidešimt vienerių) ištekėjo ir po metų sūpavo pirmagimę Emiliją, o dar po beveik dvejų – ir antrąją dukrelę Martyną, kad surado patinkančią ir išgyventi padedančią veiklą. Artimuose planuose – verslo plėtra, o tolimesniuose – gal ir broliuką dukrelėms pavyks „įpirkti“.
Dukros jau paaugusios, tad lieka laiko ir sau. Be to, visiems labai patinka leisti savaitgalius Ignalinoje, Agnė ir Martynas pernai dviese dešimt dienų automobiliu keliavo po Europą. Grįžo Agnė ir į sportą. Daug metų žaidusi stalo tenisą, po kelerių metų pertraukos vėl paėmė į rankas raketę ir sėkmingai gina Prienų vardą įvairiose varžybose.
O visus, turinčius verslo idėjų, ji ragina drąsiai pradėti ir siekti savo tikslo.
Laima Duoblienė