Gegužės mėnesio darbai

Sode. Gegužė – pats gražiausias metas sode. Baigia žydėti abrikosai, baltus nuometus užsideda vyšnios, rausvais žiedpumpuriais puošiasi obelys. Serbentų, vyšnių, obelų žiedus noriai lanko bitės, tingiai, bet iki vėlyvo vakaro po juos skraido kamanės. Bitės nuo žiedo ant žiedo perneša žiedadulkes, o svetimo žiedo dulkelės yra kur kas gyvybingesnės, todėl ir vaisiai būna didesni, sodai geriau dera.
Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos. Ir apsaugoti žydinčius vaismedžius nuo jų sunku. Rekomenduojama orams atšalus kurti laužus, deginti įvairias atliekas, bet tai padaryti nėra jau taip paprasta. Lengviau ryte po šalnos vaismedžius apipurkšti vandeniu, tada žiedai atsigauna ir mažiau nukenčia.
Gegužės mėnesį galima perskiepyti obelis ir kriaušes. Perskiepijami menkaverčiai, prastų veislių vaismedžiai. Nedideli vaismedžiai perskiepijami per vieną kartą, o augesni per dvejus ar trejus metus.
Gegužės mėnesį dar galima prilenkti serbentų ir kitų uoginių kultūrų stiebus. Daroma taip: greta pagrindinio krūmo padaroma negili duobutė, į ją prilenkiamas stiebas ir prismeigiamas kabliuku prie žemės. Ties duobutės pradžia į stiebo žievę šiek tiek lankeliu įpjaunama ir šitaip kuriam laikui paliekama. Iš horizontaliai esančio stiebo, tai yra iš visų pumpurų, pradeda augti ūgliai. Kai jie paauga ir būna 15 – 20 cm aukščio, prilenktasis stiebas apipilamas žeme, kuri nuolat palaistoma. Tada iš miegančių pumpurų ima vystytis šaknys. Rudeniop naują krūmelį reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo, jį galima išdalyti dalimis arba visą iš karto pasodinti.

Darže. Gegužė – tai daugumos daržovių sėjos ir sodinimo mėnuo. Sodiname ir sėjame keliais fenologiniais terminais. Prasidėjus tikrajam pavasariui, kai vidutinė paros temperatūra viršija + 5°C, pradėjus žaliuoti paprastajai ievai (balandžio 25 d.- gegužės 8 d.), žydėti baltažiedei plukei (balandžio 25 d.- gegužės 10 d.), kukuoti gegutei (balandžio 25 d. – gegužės 6 d.), parskridus kregždėms (balandžio 24 d.- gegužės 9 d.) sėjamos gelteklės, pupos, burokėliai ankstyvam derliui, prieskoninės daržovės, sodinami žiedinių kopūstų daigai, svogūnai, salierai, ropiniai kopūstai, brokoliai, porai, salotos, burokėlių, kopūstų, griežčių, morkų, ridikų, ridikėlių ir salierų pasodai.
Paprastajai ievai (gegužės 6 d. – 18 d.) ir vyšniai (gegužės 11 d. – 20 d.) pradėjus žydėti, sėjami burokėliai ir morkos laikymui žiemą, apsaugotose vietose – pupelės, melisos ir juozažolės, sodinami vėlyvieji, briuseliniai ir žiediniai kopūstai, salierų, gelsvių ir raudonėlių daigai.
Vidutinei paros temperatūrai viršijus + 10°C, pradėjus žydėti paprastajai alyvai (gegužės 17 d. – 29 d.) sėjami žiediniai kopūstai rudens derliui, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, pupelės, sodinami griežčiai, apsaugotose vietose – dumplainiai, agurkai, pomidorai, vidutinio ankstyvumo kopūstai, mairūnai, sodinami citrininių melisų ir petražolių daigai.
Ten, kur pasėtos arba pasodintos daržovės, purename dirvą. Tai padeda reguliuoti drėgmės ir oro režimą augalams palankia kryptimi, naikinti piktžoles. Lėtai dygstančių daržovių eilutes reikia paženklinti, dėl to bus galima paankstinti priežiūros darbus.
Ilgiau dygstančios yra ankštinių pipirų, artišokų, dumplainių, krapų, pastarnokų, petražolių, rabarbarų, salierų, šparagų, špinatų sėklos. Auginant šių daržovių daigus dėžutėse, neskubėkite nuspręsti, kad sėklos nedaigios, nes jos gali dygti dvi savaites ir net ilgiau. Kad greičiau sudygtų, sėklos brinkinamos ir daiginamos. Brinkintos ar sudygusios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą ir laistomos.
Tuos žemės plotus, kuriuose auginsime vėlyvesnes daržoves, reikia kas savaitę purenti, neleidžiant įsigalėti piktžolėms, kurios tuo metu labai intensyviai dygsta ir auga. Be to, dirvoje sulaikoma drėgmė. Daržovių sėklos įterpiamos nevienodu gyliu. Smulkios morkų, petražolių, salierų, rūgštynių, dašių, juozažolių, mairūnų, raudonėlių, pipirnių ir kitų daržovių sėklos įterpiamos negiliai (1 – 2 cm gyliu), vidutinio didumo – ankštpipirių, burokėlių, griežčių, kopūstų, pastarnokų, pomidorų, ridikų, ridikėlių, agurklių ir kt. daržovių sėklos įterpiamos 2 – 3 cm gyliu, o stambesnės aguročių, žirnių, pupų, šparagų sėklos 3-5 cm gyliu.
Daržovių sėjai ruošiamą dirvą patręškime organinėmis trąšomis: agurkams, kopūstams, bulvėms mėšlu (60 – 80 kg /10 m2) įterpiant kartu su mineralinėmis trąšomis, pomidorams, burokėliams, morkoms, svogūnams, ridikėliams, lapinėms daržovėms – kompostu (20 – 30 kg /10 m2) ir mineralinėmis trąšomis. Pradžioje mėnesio baigiame sodinti ankstyvąsias bulves, o pirmąją dekadą ir visas. Pasėtos ir pasodintos daržovės mulčiuojamos. Esant sausiems orams laistomos.
Gegužės pabaigoje sodinami vėlyvųjų kopūstų daigai. Po priedangomis galima sodinti agurkų, pomidorų ir kitų šilumamėgių daržovių daigus.
Nepamirškime naikinti kenkėjų. Sprages, graužiančias kopūstus, ridikėlius ir kitas giminingas jiems daržoves galima naikinti medžio pelenais, tabako dulkėmis. Kopūstinių baltukų ir kitų drugių vikšrus galima naikinti entobakterinu, prieš kopūstinę, svogūninę musę – panaudoti karbofosą arba ją atbaidyti naftalinu, laistyti karštu pelenų šarmu (1 kg/10 l). Prieš daržovių daigų juodąją kojelę (juodšaknę) daigus dezinfekuoti pamirkant 0,03 – 0,05 proc. kalio permanganato tirpale, purenti žemę, praretinti daigus. Daugelį daržovių ligų sukėlėjų galima sunaikinti palaikius sėklas karštame vandenyje 20 minučių, po to 2 – 3 min. ataušinti šaltu vandeniu.

Gėlyne. Gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienmečių gėlių, kurios turi trumpą vegetacijos periodą: laibenį, medetkas, rudgrūdelę, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapniuosius žirnelius ir kt. Dar nevėlu sėti ratilius, levažandžius – jie pražys dviem savaitėmis vėliau, negu išauginti daigais. Kardelius sodinkime pirmąjį dešimtadienį saulėtoje vietoje į gerai įdirbtą, nerūgščią dirvą. Prieš sodinant gumbasvogūniai nulukštenami, mirkomi dvi valandas kalio permanganato tirpale (10 g – 10 litrų vandens) arba 0,5 val. 0,4 proc. formalino tirpale.
Raganes geriausia sodinti gegužės pradžioje. Duobė iškasama 60 × 60 cm, pripilama perpuvusio mėšlo, puveningos žemės, pridedama 100 g superfosfato. Sodinama 15 cm gyliu. Tokiame gylyje augalų šaknys vasarą neperkaista, o žiemą neiššąla.
Jurginai sodinami gegužės pirmoje pusėje. Dirva patręšiama perpuvusiu mėšlu (6 kg/m2), nes patręšus šviežiu, jurginai išaugs į lapus, silpnai žydės.
Daugiametės gėlės tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, sausu oru reguliariai laistomos.

Bityne. Gegužę pražysta visi pavasario augalai. Bitės būna labai aktyvios, tad bitininkui svarbu laiku suspėti išplėsti lizdus pasiūtais ir dirbtiniais koriais. 
Kai lizduose yra 7– 8 koriai su perais, dedame meduves. Stiprioms bičių šeimoms rekomenduojama įdėti 8 – 10 rėmelių meduves. Kai kurie bitininkai tuo pasirūpino jau balandžio pabaigoje. Kad mažiau atšaldytume lizdus, geriau dėkime ne 16 rėmelių, o mažesnes, 8 korių meduves. Tuomet bitės greičiau pripildo korius pavasarinio medaus.
Gegužės mėnesį pasirodo pirmieji askosferozės požymiai. Linkusioms sirgti šia liga bitėms svarbu neatšaldyti lizdų. Kadangi ligos sukėlėjų yra visur, esant drėgnesnei ir vėsesnei aplinkai, ligos sporos ima sparčiai daugintis. Bičių perai sukalkėja ir žūva. Bitės juos išmeta iš avilio.
Pastebėjus prie avilių lakų ar ant žemės išmestus sukalkėjusius perus, bičių šeimoms įdėkite česnako laiškų ar sutrintų česnako galvučių.
Pavasario pabaigoje išryškėja visos silpnos, neproduktyvios, blogai besivystančios bičių šeimos. Tokių šeimų motinėles būtina pakeisti jaunomis, todėl iš anksto turėtume užsisakyti pageidaujamos veislės bičių motinėlių.
Šiuo laikotarpiu bites dažnai puola skruzdės. Jei tai mažosios daržo skruzdės, jos pradingsta išdžiovinus avilio apšiltinamąją medžiagą, avilio kampus. Jei bites atakuoja didžiosios miško skruzdės, kovoti su jomis sunku. Rekomenduojama avilio kojas statyti į skardines su vandeniu ar apkalti jas avikailiu.
Reikėtų nepamiršti ir bičių girdyklų, nors jos jau turėjo būti įrengtos bičių apsiskraidymo metu. Reikia stebėti, kad jose niekuomet nepritrūktų vandens. Gegužės mėnesį bičių šeimos sunaudoja daug vandens. Jeigu bityne jo nėra, bitės skrenda vandens ieškoti toli. Orai būna dar šaltoki. Bitės sunaudoja daug energijos, dalis jų žūsta.

Gamtos kalendorius

Gegužė jau moja sparnais… Po balandžio išbandymo sniegu labai laukiama meteorologų žadama gegužės šiluma. Skubėsime į girias, laukus, prie upės ar ežero, kad nertume į pavasario sūkurį, kad spėtume pasigėrėti gaivia žaluma, įvairiaspalviais žiedais, pasiklausyti lakštingalų giesmių. Ne tik giesmininkų gausa, laukų ir miškų gėlės, bet ir dangaus darželyje mirksinčios žvaigždės žadina žmogaus širdį pavasario darbams ir rūpesčiams.
Ir šviesos vis daugiau – gegužė dienos ilgiui prideda 1 valandą ir 40 minučių. O saulė vidutiniškai šviečia net 258 valandas – 8 kartus ilgiau nei per gruodį.
O patikėti, kad jau tikras pavasaris, padės mėnesio vardo nešėjos gegutės kukavimas (nors kai kas sako, kad ji – vasaros pranašas) ir sulapoję medžiai. Pagal daugiamečius stebėjimus, ąžuolai susprogsta apie gegužės 7 -tąją, alyvos pražysta 21 -ąją, šermukšniai – 15 -tąją. O iš medžių paskutinysis sulapoja ne ąžuolas, kaip daugelis mano, bet uosis – apie gegužės 22 -ąją.
Dienomis gegužę dažnai būna šilta, tačiau, žydint sodams, trečią gegužės dešimtadienį, gali pasitaikyti šalnų ar net iškristi sniego. 1978 m. Laukuvoje sniegas laikėsi net iki gegužės 12 d. Tai vėliausia sniego dangos nutirpimo data.
Gegužę dienos ilgumas yra 15 – 17 valandų, paros vidutinė temperatūra pakyla virš 11,4 °C.
Žemiausia oro temperatūra – 6,8 °C – buvo užfiksuota 1965 m. gegužės 5 d. Varėnoje, o aukščiausia – + 34,0 °C – 1892 m. gegužės 28 d. Druskininkuose, iki + 32,6 °C oras buvo sušilęs 1958 m. gegužės 28 d. Varėnoje.

Orų spėjimai

* Varnėnų garsus švilpavimas pranašauja giedrą. 
* Šlapias gegužės mėnuo gausų javų derlių pranašauja.
* Gegužės rasa augina avižas.
* Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą. 
* Jei lakštingala vidury gegužės sučiulbėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sausa vasara. 
* Gegutės kukavimas kregždei neparlėkus, gražiai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai pranašauja vėsią, lietingą vasarą. 
* Gerą derlių žada skruzdžių, varlių gausa, pavasarį pievoje vaikštinėjantys balti, švarūs gandrai. 
* Gegužę du šalčiai – ievoms žydint ir ąžuolams sprogstant.
* Jei ievos gausiai žydi, vasara bus šalta. 
* Jei uosis pirma ąžuolo ūgliojas – bus sausa vasara. 
* Jei sužydo šermukšnis pirma alyvos – lauk darganotų ir šaltų orų. 
* Jeigu čiurliai vakare skraido greitai ir čirkšdami, tai artimiausias dvi paras lietaus nenumatoma, o jeigu jie skraido ramiai ir būna tylūs, tai artimiausią parą galima tikėtis lietaus.