„Paukščių takas“ turi savo šaknis

Jau penktą kartą buvo surengtas kultūrinis festivalis – Pasaulinės Medžio dienos, kuris kasmet prasideda kovo 21-ąją, švenčiant Tarptautinę miško dieną. Ši data pasirinkta siekiant atkreipti dėmesį į medieną, kaip ekologišką ir atsinaujinančią medžiagą, ir taip pat skleisti žinią apie miškų išsaugojimą. Pirmasis renginys vyko 2013 m. Tanzanijoje, vėliau Kinijoje, Turkijoje ir Nepale. Ši unikali šventė šiais metais vyko JAV – per 70 km nuo Los Andželo nutolusiame Long Beache. Jos tema – „Šaknys“. Jau pati tema liudija apie tai, kad norėta atkreipti dėmesį į tautų ir jų kultūrų šaknis. Tarp daugiau nei 400 menininkų iš 85 pasaulio šalių buvo ir prieniškis medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Už Atlanto – pirmąkart
Algimantas ne kartą yra dalyvavęs tarptautinėse medžio drožėjų stovyklose – jau pabuvota Japonijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, jo darbai buvo eksponuoti parodose Šveicarijoje, Slovakijoje, Italijoje, Estijoje, Rusijoje. Kiek jo kūrinių pasklidę po pasaulį ir puošia privačius sklypus ar namus – sunku ir suskaičiuoti. O štai už Atlanto Algimantas lankėsi pirmą kartą. Tokia proga pasitaikė, kai buvo pakviestas dalyvauti Pasauliniame Medžio dienų festivalyje. Viso to „kaltininkas“ – medžio skulptorius Kęstutis Grigonis, pernai dalyvavęs analogiškame festivalyje, vykusiame Nepale, ir įgijęs teisę pasiūlyti kandidatą.
Įveikęs pusmetį trukusią atranką, Algimantas ne tik buvo pakviestas dalyvauti, bet jo buvo paprašyta ir pasiūlyti kandidatą į jaunimo grupę. Algimanto pasiūlytas Mindaugas Dimšlys – trejus metus Prienuose restauratorių stovyklose praktikavęsis kelmiškis, buvęs Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dailės kūrinių restauravimo ir konservavimo katedros studentas, o šiuo metu studijuojantis Vilniaus dailės akademijoje skulptūros restauravimą, atitiko organizatorių reikalavimus ir buvo pakviestas dalyvauti.
Organizatorių prašymu kiekvienas dalyvis atsivežė „namų darbą“ – savo kūrinį. Algimantas nusivežė skulptūrą „Motina Žemė“, kuri viso festivalio metu stovėjo šalia darbo vietos, o jam pasibaigus, Algimantas jį padovanojo vienam iš organizatorių – festivalio organizacinio komiteto generaliniam direktoriui Mike Hou.

Sužavėjo organizacija

Namuose sukurtą skulptūrą „Motina Žemė“ Algimantas padovanojo 8 -tojo festivalio organizacinio komiteto generaliniam direktoriui taivaniečiui Mike Hou.

Pasaulinės Medžio dienos dalyviai buvo pasitinkami oro uoste, nuvežami į dešimčiai dienų namais tapusį viešbutį – laivą „The Queen Mary“ (kuriuo kadaise atplaukė pats V.Čerčilis). Pusryčius ir vakarienę dalyviai valgydavo viešbutyje, o pietūs – sausas davinys ir kava ar arbata būdavo patiekiami darbo vietoje.
– Visi keli šimtai kūrėjų, daugybė pagalbininkų, organizatorių ir kitų renginio dalyvių tilpo po vienu stogu, viskas buvo labai aišku, nekilo jokių įtampų, viską, ko prireikdavo, gaudavome laiku, – pasakojo Algimantas. – Ypač žavėjo tai, kad iš skirtingų pasaulio šalių atvykę žmonės, išpažįstantys skirtingas religijas, turintys įvairias politines pažiūras buvo suvienyti bendram kūrybiniam darbui ir sugebėjo sutarti (ne taip, kaip politikai), sukurti bendrus darbus ir išsiskirti tapę draugais.
Pasak Algimanto, nebuvo galima naudotis jokiomis motorinėmis priemonėmis – vien kaltukais, ir tik vėliau, išimties tvarka, buvo leidžiama panaudoti šlifuoklius ir frezavimo įrankius, bet ir tai tik lauke.

„Trys rankos – vienas pieštukas“
Festivalio dalyviai organizatorių iš anksto buvo suskirstyti į komandas po tris – keturis žmones. Algimantas dirbo kartu su estu Ormar Tamm (jo pavardė, išvertus iš estų kalbos, reiškia „ąžuolas“) ir suomiu Risto Immonen. Abu kolegos lietuviui jau buvo pažįstami iš ankstesnių tarptautinių stovyklų, o estas turi būti žinomas ir prieniškiams. Jis 2002 m. dalyvavo medžio drožėjų simpoziume Prienuose, o jo darbai iki šiol puošia Prienų kultūros ir laisvalaikio centro fojė.
Su kolegomis puikiai sutarėme, lengvai radome bendrą kalbą ir subrandinome bendrą idėją. Mūsų komandą visi laikė pačia draugiškiausia ir juokais vadino: „Trys rankos – vienas pieštukas“. O vėliau, pabaigus kūrinį, sulaukėme labai daug pagyrų. Kolegos ir festivalio svečiai atkreipė dėmesį į tai, kad darbas turi filosofiją, informatyvus. Prie mūsų sėkmės prisidėjo tai, kad medžio forma buvo labai įdomi ir dėkinga kūrėjams, – prisiminė Algimantas.

Mindaugas Dimšlys.

Jie sukūrė skulptūrą, kurią pavadino „Paukščių takas“. Idėją padiktavo pati išsirinkto kamparo medžio forma. Kūrinio esmę reikėjo aprašyti ir pateikti organizatoriams, ji vėliau bus įdėta į nuotraukų albumą. Pasak Algimanto, darbo tema „Paukščių takas“ turi savo šaknis – tai amžinas judėjimas. Mes judame laike, erdvėje – palikdami visur savo pėdas, įleisdami šaknis, atrasdami naujus draugus, šalis. Tai žinia Pasauliui – Žemė mūsų planeta.
Lietuvio, esto ir suomio trijulė nusprendė, kad jie pavaizduos, kaip kadaise paskui ledyną judanti žemdirbių kultūra bendravo su medžiotojų kultūra. Medžiotojų kultūros atstovais dabar vadinami suomiai, o bendravimo dėka gimė Estija. Kūrinyje yra ir paukščiai – žinios nešėjai, o viršuje – visose trijose šalyse tą patį reiškiantis ir visus sergintis ženklas, simbolizuojantis šviesos pergalę prieš tamsą.
Dirbo visi trys kartu, kiekvienas prie savo dalies. Tai, pasak Algimanto, ir buvo viso festivalio esmė – sugebėti komandai dirbti vienu metu. O sunkumų galėjo kilti, nes, organizatorių valia, į vieną komandą buvo suburti, pavyzdžiui, Rusijos, Ukrainos ir Švedijos atstovai, kitoje komandoje dirbo Izraelio, Libano ir Palestinos kūrėjai. Konfliktų keliose komandose kilo dėl kai kurių narių užsispyrimo, susireikšminimo, nenoro dirbti komandoje.

Trys dalyvių grupės
Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes. Gausiausia – medžio drožėjų grupė, kurioje dirbo 123 medžio skulptoriai. Jaunimo grupėje, kuriai priklausė ir Mindaugas Dimšlys, dirbo šešiolika jaunuolių, keturi grupių lyderiai ir projekto vadovas. Mindaugas už puikų darbą jau yra pakviestas kitais metais dalyvauti festivalyje ir būti grupės lyderiu. Trečioji – bendradarbiavimo grupė, kurią sudarė 18 menininkų, atstovaujančių 14 šalių. Jie kūrė didelį bendrą darbą – modernių dekoratyvių stelų kompoziciją.
Festivalio metu buvo demonstruojami senoviniai amatai – įvairiausi medžio apdirbimo procesai, medžio tapyba, dekoravimai, pasirodymus surengė autentiškais muzikos instrumentais grojantys muzikantai, vyko konferencijos.
Viso festivalio metu dirbtuvėse galėjo lankytis žiūrovai. Tačiau, kaip pastebėjo Algimantas, jų buvo labai mažai. Priežastis labai paprasta: reklamos stoka. Apie pasaulinį renginį informacijos beveik nebuvo nei spaudoje, nei televizijoje, nei mieste. Net atvažiavusieji į miestą sunkiai surasdavo vietą, kur vyksta renginys.

Susitikimai su lietuviais

Su Ramute ir Ričardu Černiauskais.

Tačiau buvę kauniečiai Ramutė ir Ričardas Černiauskai vietą, kur vyko Pasaulinės Medžio dienos, surado. Ir su lietuviais susitiko. O paskutinę Algimanto viešnagės JAV dieną pakvietė trumpai susipažinti su Angelų miestu bei surengė susitikimą su Los Andželo lietuvių bendruomene.
Festivalio metu lietuvius aplankė ir dar vienas losandželietis – lietuviškų šaknų turintis John Zahaitis, kurio prosenelio pavardė buvo Žigaitis.

Kūriniai – į muziejų
Festivalio metu sukurti darbai kurį laiką bus eksponuojami baldininkų instituto patalpose, o ateityje bus kuriamas specialus muziejus.
Penktajam Pasauliniam Medžio dienų festivaliui bus išleistas katalogas – albumas, kuriame bus pateikta informacija apie kūrinius ir kūrėjus, jų darbų esmė ir, žinoma, daug nuotraukų, kurių Algimantas iš už Atlanto parsivežė daug. Kaip ir naujų bičiulių adresų. Bet, Algimanto manymu, svarbiausia tai, kad įgyta neįkainojamos patirties, kurią galima ir gali sukaupti tik tokiuose profesionaliuose ir dideliuose bičiulių susibūrimuose.
Laima Duoblienė

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *