Žmogus ir gamta

Pritaikėme „lydekoms“ straipsnį – ar dėl to pagausės jų ištekliai?

Aplinkosaugininkai spaudoje pateikia nemažai informacijos apie aktualiausias šios srities problemas. Kadangi vis dar pasitaiko piliečių, kurių požiūris į aplinką yra ganėtinai lengvabūdiškas, todėl gamtosaugininkų patikros, reidai, organizuojamos įvairios akcijos yra reikalingos ir turi savo prasmę. Mėgstu žvejoti, todėl mane visada domina, kokius pažeidimus vis dar padaro žvejai mėgėjai, kokios naujos taisyklės ir draudimai įsigali, o valdininkai sugalvoja vis naujų apribojimų.
Šių metų vasario 6 dienos „Gyvenime“ pateiktoje aplinkosaugininkų informacijoje primenama, kad mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžia masalui naudoti gyvą žuvelę. Nustatyta taisyklė yra visiškai suprantama, aiški, belieka tik jos sąžiningai laikytis. Bet kaip suprasti antrą šios taisyklės dalį: „…o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. apskritai draudžiama gaudyti lydekas“? Juk jeigu aš laikausi pirmos taisyklės dalies, t. y. nenaudoju masalui žuvelės, nestatau nei šakotinių, nei skritulių, tai aš lydekų ir negaudau. Žvejoju masalui naudodamas sidabru, auksu blizgančias avižėles, jas dar papuošiu uodo trūklio ar musių lervomis.
Nemanau, kad draudimas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. apskritai negaudyti lydekų turi logišką pagrindimą. Jį galima vertinti tik kaip paprasčiausią valdininko ar valdininkų užgaidą – aš draudžiu. Tikras paradoksas: aš, vasarį atsitiktinai sugavęs lydeką ir jos nepaleidęs, būsiu nubaustas kaip padaręs žalą lydekų populiacijai, skirtingai nei tie žvejai, kurie iki sausio 1 dienos, naudodami masalui gyvą žuvelę (taisyklės leidžia), bus sugavę šimtus lydekų. Kur logika ir argumentai?
Teigiama, kad Lietuvos vidaus vandenyse labai sumažėję lydekų. Tai akivaizdu. Šią tiesą gali patvirtinti bet kuris žvejas mėgėjas. Bet neteko nei girdėti, nei kur nors skaityti, kad kas nors imtų ir išsamiai paaiškintų, kodėl taip atsitiko. Kokios šio drastiško lydekų sumažėjimo priežastys? Vieną iš priežasčių (gali būti ir pagrindinė) pamėginsiu įvardinti. Rašoma apie Makio ežerą Utenos rajone. Nurašau pažodžiui: „Kadaise čia gyveno net keliolika rūšių žuvų, iš kurių verta paminėti lydekas, ešerius, lynus, karšius ir netgi šamus bei seliavas. Dėl pastarųjų žuvų ir buvo taip nustekentas Makys. O esmė ta, kad dar iki 2012 m. ežero nuomininkas – Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas – čia gaudė seliavas (na, ir juokingi tie pagavimai buvo „popieriuose“ – faktiškai tokį kiekį žuvų žvejys mėgėjas per metus meškere ištraukia), o tai, beje, praktikuojama mūsų ežeruose ir iki šiol. Traukė jis tinklais tas smulkias žuveles, o stambesnes, kaip priegaudą, irgi į valtį įsimesdavo. …Žodžiu, ežeras buvo „išvalytas“ taip, kad dabar jame, anot mokslininkų, belikę 10 proc. to, kas buvo senais gerais laikais.“ („Žūklė,“ 2015 m. spalis, Nr. 10). Tai va, Makio likimas, manau, ištiko ne vieną ežerą.
Paklaustas kaimyno, kaip sekėsi žūklė, atsakiau, jog prastokai, matyt, oras netiko. Pašnekovo nuomone, ne oras kaltas. Prieš kelias dienas, aiškino jis, šiame ežerėlyje beveik visą dieną žvejoję „žvejai“ prasitarė, jog į jį mažiausiai penkerius metus nėra ko važiuoti. O prieš keliolika metų panašių „žvejų“ pokalbio nuotrupą pats girdėjau prie Gilužio ežero.
Na, pagaliau pritaikėme mes „lydekoms“ straipsnį. Juk jas į mašinas tempė ne žvejo krepšelyje, o taip vadinamuose bulviniuose maišuose. Kiek pasitaikė atvejų, kai spiningavimą tekdavo nutraukti dėl pastatytų tinklų bei ežero pakraščiuose ir įlankose „pražydusių“ skritulių. Galbūt aplinkosaugininkams reikėtų atkreipti reikiamą dėmesį į tokius „žvejus,“ o ne į mėgėjus, kurie rečiausio atsitiktinumo dėka vasario mėnesį sugauna lydeką. Suteikit bent minimalią galimybę žvejui mėgėjui vadovautis savo protu ir spręsti, kaip elgtis su laimikiu. Galbūt dėl vienos lydekos tikrai nenukentės jų ištekliai.
Antanas Krūvelis

Aplinkosaugininko komentaras

„Griežtesnės sankcijos, aktyvesnė kontrolė, viešumas atgrasė arba privertė dar labiau slėptis pažeidėjus,“ – teigia Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų skyriaus vedėjas Česlovas Meržvinskas, kurio paprašėme pakomentuoti straipsnio autoriui ir kitiems žvejams mėgėjams rūpimus klausimus.
– Kodėl draudimai gaudyti gyva žuvele ir apribojimai lydekų gaudymui nustatyti būtent žiemos – pavasario laikotarpiu? Ar tuomet lydekų populiacijai padaroma didesnė žala, nei žvejojant vasarą? Gal tai paremta kokia nors statistika?
– Nesu įgaliotas komentuoti taisykles, tačiau atkreipiu dėmesį, kad anksti pavasarį prasideda lydekų nerštas, kuomet jos eina į seklumas, tampa mažiau atsargios. Visais laikais jauniklių besilaukiantys gyvūnai buvo saugomi. Kadangi plėšriųjų žuvų daugelyje vandens telkinių yra mažiau, nei rekomenduojama, o vandens telkinių įžuvinimo planuose reikalaujama įžuvinti lydekomis, todėl šių žuvų apsauga neršto metu yra labai svarbi siekiant subalansuoti žuvų rūšinę sudėtį. Pasirengimo nerštui ar neršto metu sugauta lydeka – tai dešimčių tūkstančių ikrų ir daugybės lydekos lervučių praradimas. Turbūt niekas neabejoja, kad efektyviausiai balansą palaiko pati gamta, todėl lydekų gaudymas neršto metu turi reikšmingą įtaką jų populiacijai, todėl valstybė taiko laikiną apsaugos priemonę – draudimą gaudyti lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.
– Kokie aplinkosaugininkų argumentai, kodėl neturėtų būti žvejojama (arba būtų rečiau žvejojama) gyva žuvele?
– Žvejyba gyva žuvele – tradicinis plėšriųjų žuvų gaudymo būdas. Mano asmenine nuomone, – tai nehumaniškas (nes sužalojama masalui naudojama gyva žuvelė) ir „tinginio“ naudojamas būdas. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės neleidžia imti mažesnes, nei 45 cm ilgio lydekas. Lydeka, įrijusi žuvelę, dažnai būna sužalojama taip, kad ir paleista į laisvę nebeišgyvena. Tuo tarpu naudojant blizges ar kitus dirbtinius masalus paprastai žuvis pakertama giliai neįrijus masalo, sužalojama lengvai ir paleista išgyvena.
– Galbūt priėmus draudimus, lydekų pastebimai daugėja?
– Vandens telkiniuose mokslininkai atlieka tyrimus, kuomet vertinama žuvų rūšinė sudėtis, biomasė ir kiti parametrai. Uždraudus verslinę žvejybą ir sugriežtinus sankcijas už brakonieriavimą, pastebimas žuvų biomasės didėjimas bei didesnių individų gausėjimas. Tai rodo, kad priemonės duoda teigiamų pokyčių.
– Ar žvejai tapo drausmingesni ir draudžiamu laikotarpiu lydekų negaudo (taip pat ir neleidžiamais būdais)? Kokie akcijos „Lydeka“ rezultatai?
– Griežtesnės sankcijos, aktyvesnė kontrolė, viešumas atgrasė arba privertė dar labiau slėptis pažeidėjus. Tačiau kartais nugali godumas ir adrenalino poreikis. Kasmet nustatoma asmenų, į vandens telkinius sumerkiančių tinklus ar per lydekų nerštą išlendančių žeberklautojų. Tačiau jau daugelį metų nenustatoma žuvų gaudymo panaudojant elektros srovę atvejų. Alytaus regione gyvūnijos apsaugą intensyviai vykdo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specializuotas padalinys – Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija. Prienų agentūros pareigūnų didžioji laiko dalis skiriama gamybos įmonių, nuotekų tvarkymo, oro taršos, atliekų, želdinių, gamtos išteklių naudojimo kontrolei. Tačiau šiais metais jau nustatėme 3 šiurkščius ir 15 mažiau pavojingų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų. Patikrinta per 210 žvejų.