Kaip šventėme ir švenčiame…

Onutė Ališauskienė, Prienai:

– Džiaugiuosi ir dėkoju Dievui, kad pasitinku 89 -ąsias savo gyvenimo Velykas. Daugiau nei trisdešimt Velykų švenčiau Sibire, Irkutsko srityje. Visas Didžiąsias metų šventes ne tik mūsų šeimos nariai, bet ir kiti lietuviai švęsdavome kaip Lietuvoje. Nepaisant sunkaus darbo spaudžiant dideliam šalčiui, visi ten buvom labai draugiški. Ir per Velykas susėsdavome prie bendro stalo, užtiesto lietuviška austine staltiese. Maistą gamindavome patys. O per Velykas būtina sočiai pavalgyti ir linksmiems būti.
Išsaugotoje nuotraukoje švenčiant 1955 metųVelykas Sibire pirmas iš kairės mano vyras Antanas, dešinėje – pirmas su Uršute sėdi jo brolis Kazys , kiti – draugai, lietuviai. O aš tuo metu šeimininkavau. Paskui visi dainavom lietuvių liaudies dainas. Jų mokėjome labai daug ir dainuodavom dažnai.
Sunkus darbas, bendros dainos, ilgi pokalbiai ir draugiškumas, pastovus ryšys vieniems su kitais mums padėjo išlikti. To ryšio labai trūksta dabar. Nesuprantu, kaip nebendrauja kaimynas su kaimynu, artimieji. Patikėkit – gyvenimas labai trapus, todėl branginkite vieni kitus, nesipykite, svarbiausia – suraskite laiko ne tik per Velykas susitikti, pabendrauti, ir ne dėl to, jog reikia, – o iš visos širdies. Padainuokite, pašokite, linksmiau gyvenkite. Džiaugsmingų Šv. Velykų.


Jovitas Pacevičius, Jieznas:
– Savo gyvenime neturėjau daug švenčių. Prisimenu, kai dar gyvenau ir mokiausi Jiezno spec. pagalbinėje mokykloje, kartu su vaikais margindavome kiaušinius. Jie buvo tokie margi, gražūs ir viliojantys savo spalvomis. Ir taip norėjosi nors vieną tokį gražuolį turėti ir paragauti. Koks buvo džiaugsmas, kai pavyko nugvelbti vieną iš parodos. Tada man buvo tikra šventė.
Savo pirmąsias jau tikras Šv. Velykas atšvenčiau tik išėjęs iš Spec. pagalbinės mokyklos jau savo kambarėlyje. Prisipirkau daugybę kiaušinių, viriau, dažiau juos kaip tik mokėjau. Nors gerokai ir išsitepliojau, nors pusė kiaušinių ir sudužo, bet buvau laimingas, nes tai buvo pirmoji ir tikra mano šventė.


Kajus, Matas ir Gintaras Dumalakai:
– Šv. Velykas, kaip ir kitas Didžiąsias metų šventes, švenčiame pagal lietuvių tradicijas ir šeimoje, ir Manchesterio lietuvių bendruomenėje. Visi lietuviai esam labai draugiški, sveikiname vieni kitus, bendraujame. Nors gyvename ir tolokai, bet niekada neužmiršome savo tėviškės, Pieštuvėnų, ir Lietuvos. Nuo mažens mėgau žvejoti Alšios ežere, todėl žvejoju ir čia – žuvys kimba šiek tiek didesnės. Mėgstame kūrenti laužą, leisti laiką gamtoje.
Laukdami švenčių vaikai margina kiaušinius, puošia Velykų medį. O Velykų rytmetį einame į Šv. Mišias, kurias aukoja kunigas lietuvis. Siunčiame sveikinimus į Stakliškių seniūniją artimiesiems, draugams, pažįstamiems. Linkime džiaugsmingų Šv. Velykų ir kiekvieną dieną gyventi vidinio Prisikėlimo švente.

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *