Tarybos posėdis

Jau antras posėdis, kai Prienų rajono savivaldybės taryba demonstruoja išskirtinį darbštumą: vasarį ir kovą posėdžiauta bemaž po visą darbo dieną, nes tarp keturių dešimčių klausimų teko išklausyti nemažai biudžetinių įstaigų vadovų ataskaitų. Praėjusį kartą atsiskaitė rajono švietimo įstaigų vadovai, šįkart atėjo eilė kultūros centrų, bibliotekų, muziejaus ir paties mero veiklos ataskaitoms.

Žinomumas džiugina, finansavimas neramina
Meras Alvydas Vaicekauskas antroje per savo kadenciją ataskaitoje už 2016 metų veiklą turėjo ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko nerimauti. Pasak mero, jo vadovaujama savivaldybės taryba buvo darbinga: surengta 13 posėdžių, priimti sprendimai 276 klausimais, iš jų – 55 proc. vienbalsiai. 2016 metai merui buvo ypatingi dėl mokesčiais papilnėjusio savivaldybės biudžeto, efektyvaus finansinių išteklių naudojimo – už tai savivaldybė įvertinta Finansų ministerijos nominacija „Auksinė krivūlė“. Meras pasidžiaugė išpildytais pažadais rinkėjams – sumažėjusia šilumos kaina, dviem įrengtomis ikimokyklinio ugdymo grupėmis Balbieriškyje ir Veiveriuose, naujais sporto aikštelių įrengimais dviejų miesto mokyklų moksleiviams, sėkminga daugiabučių renovacija, socialinio būsto plėtra, prasidėjusiu dialogu su verslininkais ir ūkininkais, infrastruktūrą gerinančiais projektais.
A.Vaicekauskas neabejojo, kad praėjusiais metais tinkamai atlikus namų darbus, bus atvertas kelias investicijų atėjimui į miestą, o jos pagerins ir pagražins žmonių gyvenamąją aplinką, padidins miesto patrauklumą verslui ir turizmui. Anot jo, dėka išskirtinių renginių (Aviacijos šventė, pėsčiųjų žygis Nemuno kilpomis, Prienų krašto vasaros šventė), dalyvavimo tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2016“, įgyvendintų originalių idėjų (žiedinę sankryžą papuošęs sklandytuvas), tarptautinio bendradarbiavimo ryšių Prienų miestas ir rajonas tampa vis labiau matomas ir žinomas, sulaukia ir kraštiečių, ir svečių teigiamų vertinimų.
Pagrindiniais iššūkiais, laukiančiais savivaldybės, A.Vaicekauskas įvardino mažėjantį gyventojų skaičių, stringantį finansavimą iš Valstybės investicijų programos, būtinybę suvaldyti situaciją socialinės apsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityse, būtinybę tobulinti apmokėjimo už atliekas sistemą.
Meras tarsi palaidojo viltis gauti lėšų baseino statybai Prienuose iš VIP programos šiemet. Nėra aiškumo ir dėl Jiezno PSPC pastato renovacijos bei pritaikymo slaugos poreikiams darbų tęstinumo. Pernai už Sveikatos apsaugos ministerijos skirtas lėšas prasidėję paruošiamieji darbai sustojo, nes nauja valdžia užsimojo peržiūrėti finansavimo prioritetus. Teigiama, kad dėti lėšas į tokias mažas sveikatos priežiūros įstaigas, kaip Jiezno PSPC, neapsimoka.
Tarybos narių klausiamas, ar Savivaldybė savomis lėšomis tęs pradėtą centro rekonstrukciją, jei finansavimo sutartis nebus pasirašyta, meras neatmetė tokios galimybės. Kita vertus, nebėra kur trauktis, nes centro pastato vidinės sienos jau išgriautos. Anot mero, kaimiškųjų teritorijų gyventojai negali likti atskirtyje – jiems turi būti sudarytos sąlygos gauti reikiamas sveikatos priežiūros, gydymo ir slaugos paslaugas. Aptartos dvi lėšų šaltinių paieškos alternatyvos – savivaldybės biudžetas arba europinė parama, skirta ambulatorinės sveikatos priežiūros gerinimui.

Atsakomybę už globojamus vaikus – į šeimas ir bendruomenes
Savo ataskaitoje meras pastebėjo, kad senka laikas, per kurį savivaldybė turi uždaryti Jiezno vaikų globos namus ir pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų vaikams, likusiems be tėvų globos. Jis tikisi, kad šiame posėdyje patvirtinus Prienų rajono savivaldybės tėvų globos netekusių vaikų socialinės globos (rūpybos) šeimoje organizavimo tvarkos aprašą ir tinkamai jį pristačius bendruomenėse, šioje srityje įvyks proveržis, atsiras globėjų (rūpintojų), kurie prisiims atsakomybę už Globos namuose augančius vaikus.
Pagal šį aprašą laikina vaikų globa socialinių globėjų šeimose galės būti nustatoma iki 12 mėnesių, už vieno vaiko globą jiems bus mokama 1,25 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka (475 Eur), už du ir daugiau vaikų – 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka (570 Eur). Už kiekvieną globojamą vaiką bus skiriama vienkartinė 152 Eur dydžio pašalpa. Iš šių lėšų bus pritaikomos vaiko gyvenimo sąlygos, įgyjami būtiniausi daiktai, namų apyvokos reikmenys.
Vaiko globėjui, kuris neturi socialinio globėjo statuso, skiriama globėjų išmoka, skirta globojamo vaiko įsikūrimui ir poreikių tenkinimui, kurios dydis priklausys nuo vaiko amžiaus. Globojant vaiką nuo kūdikystės iki 3 metų – 7000 Eur globėjų išmoka, nuo 3 iki 18 metų – 5000 Eur. Ši išmoka bus išmokama dalimis.
Globėjai privalės ne tik užtikrinti vaikui emocinį ir fizinį jo saugumą, visavertį, laikinai globojamo vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, bet ir sudaryti galimybę jam bendrauti su biologine šeima pagal individualiame vaiko laikinosios globos plane nustatytą tvarką, taip pat atsakingai ir pagal paskirtį naudoti vaiko išlaikymui skiriamas pinigines lėšas.

Nuostata – aikšteles įrengti ten, kur yra jaunimo
Tarybos nariai balsavo už tai, kad Kūno kultūros ir sporto departamento lėšomis prie Želkūnų kaimo bendruomenės buveinės Vyšniūnų kaime pernai įrengta universali dirbtinės dangos sporto aikštelė būtų perimta savivaldybės žinion vaikų ir jaunimo užimtumo bei gyventojų poilsio organizavimui. Meras Alvydas Vaicekauskas ir vicemeras Algis Marcinkevičius šiuo klausimu paskatino diskusiją, domėdamiesi, ar aikštelė tikrai veikia ir pritraukia jaunimo. Klausimas tikriausiai buvo skirtas frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariams, nes aikštelę bendruomenė įsirengė tarpininkaujant šios partijos Prienų skyriaus pirmininkui, Seimo nariui V.Kamblevičiui.
Šiai frakcijai priklausantis C.Pacevičius, atsakydamas į pastabas, kad aikštelė nebaigta įrengti, nepastatyti krepšinio stovai, informavo, jog aikštelės pagrindas buvo įrengtas savanoriškais pagrindais, o baigti darbus sutrukdė prasidėję šalčiai. Jo žiniomis, bendruomenė pavasarinės akcijos „Darom“ metu ketina juos tęsti, taip pat sutvarkyti ir aikštelės aplinką. Želkūnų aikštelės įrengimo entuziastus gynė opozicijos lyderė Loreta Jakinevičienė. Aikštelės reikalingumu vietiniam jaunimui neabejojo ir valdančiosios koalicijos atstovas Algirdas Šidlauskas.
Įsivėlęs į žodžių „mūšį“, meras patikino, kad jis nenusistatęs nei prieš aikštelę, nei prieš bendruomeninę iniciatyvą, abejonių esmė – vietos aikštelei parinkimo principas ir ydinga lėšų šioms reikmėms skirstymo praktika, priklausanti nuo „vieno“ žmogaus pageidavimų. Kadangi pagal patvirtintą tvarką savivaldybė iš KKSD per metus gali gauti lėšų tik vienos universalios aikštelės įrengimui, mero nuomone, ji turėjo atsirasti ne Želkūnuose, kur nėra mokyklos ir negausu jaunimo, o, pavyzdžiui, Stakliškėse ar Prienuose.

Kultūros centrų ataskaitose – ir džiaugsmai, ir problemos
Pristatydami 2016 m. veiklos ataskaitas, rajono kultūros įstaigų vadovai galėjo pasigirti gautais sertifikatais ir diplomais, entuziastingais darbuotojais, nemažai žiūrovų pritraukiančiais renginiais, išsakė ir jų įstaigoms būdingų problemų.
Rajone veikia Balbieriškio, Prienų, Jiezno, Stakliškių ir Veiverių kultūros ir laisvalaikio centrai su jiems priklausančiomis laisvalaikio salėmis. Visiems jiems bendra – materialinės bazės stiprinimo problema. Trūksta lėšų muzikos instrumentams, įgarsinimo bei apšvietimo aparatūrai, parodų demonstracinei įrangai, kolektyvų aprangoms įsigyti, interneto prieigai, svetainės administravimui ar kompiuterinių darbo vietų sukūrimui, šildymo sistemai atnaujinti, transporto išlaidoms ir pan.
Pasak kultūros centrų vadovų, šias problemas jie bando spręsti ieškodami papildomų finansavimo šaltinių – vykdo projektinę veiklą, telkia rėmėjus, bando teikti mokamas paslaugas. Pavyzdžiui, Prienų KLC nuo šių metų vykdys dvi edukacines programas. Jiezno KLC pernai laimėjo tris Kultūros tarybos finansuojamus projektus.
Tačiau, kaip pripažino Balbieriškio KLC direktorius Raimundas Markūnas, projektinė veikla vis dar išlieka silpnąja kultūrininkų vieta, pirmiausia dėl projektų rašymo įgūdžių stokos. Prienų KLC direktorės Virginijos Naudžiūtės teigimu, 2016 m. centre buvo parengtos ir pateiktos 10 projektų paraiškos, iš jų finansavimą gavo tik viena. Stakliškių KLC direktorė Asta Keblikienė teigė, kad pernai nevykdė nė vieno finansuoto projekto, todėl teko ieškoti darbuotojo, turinčio pakankamai kompetencijos rašyti projektus. Veiverių KLC direktorė Virginija Mitrikevičienė atskleidė, kad stinga lėšų kvalifikacijos kėlimui ir tobulinimuisi. Įstaigų vadovų manymu, centrų darbuotojams praverstų pasidalijimas gerąja patirtimi su sėkmingai projektus rašančiais ir vykdančiais kolegomis bei dalyvavimas projektų vadybos seminaruose.
Kita problema, su kuria susiduria kultūros centrų direktoriai – sudėtinga rasti profesionalių ir iniciatyvių kolektyvų vadovų. Prienuose trūksta kapelos vadovo, galinčio dirbti ir nekontaktinių valandų metu. Jiezno kultūros ir laisvalaikio centrui reikalingas 0,5 choreografo etato tautinių šokių kolektyvui suburti. Stakliškių KLC ieško muzikinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, galinčių dirbti su vaikų ir suaugusiųjų kolektyvais, tačiau, anot A.Keblikienės, specialistai nesiveržia į toliausiai nuo rajono centro esantį miestelį.
Kultūros centrų darbuotojai yra susirūpinę dėl nepakankamo jaunimo aktyvumo, motyvacijos ir įsitraukimo į veiklą. Todėl jie kelia sau uždavinius ieškoti galimybių jauniems žmonėms pasiūlyti alternatyvių užimtumo formų, pritraukti savanorių, galinčių organizuoti patrauklias veiklas ir kt.
Bene labiausiai džiugina proveržis kultūros centrų pastatų renovacijos srityje, mažais žingsneliais gerinamos kultūros darbuotojų darbo sąlygos juose. Pajudėjusiais „ledais“ džiaugiasi ne tik Prienų KLC kolektyvas, bet ir renginių lankytojai. Renovuota Prienų KLC fojė ir moderni parodų erdvė sulaukė gerų jų atsiliepimų. Tiesa, dėl etapais vykdomos renovacijos dar teks iškęsti laikinus nepatogumus. Direktorės V.Naudžiūtės teigimu, nuo šios savaitės remontui uždaroma ir KLC didžioji salė, į atnaujintas patalpas lankytojai bus pakviesti lapkritį.
Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių laisvalaikio salė taip pat laukia žadėtos renovacijos.

Prašė skirti daugiau dėmesio muziejaus padaliniams
Pristatydama Prienų krašto muziejaus veiklos ataskaitą, jo direktorė Lolita Batutienė pasinaudojo proga ir atkreipė Tarybos narių dėmesį į tai, kad, uždarius laisvalaikio salę remontui, tūkstančius eksponatų turintis Kalendorių muziejus liks be patalpų. Jos pageidavimas, kad ekspozicija būtų perkelta į ištuštėjusias pašto patalpas sulaukė Veiverių krašto politikų – Marijos Kleizienės ir Juozo Krikštolaičio – komentarų. Pirmajai šios patalpos pasirodė per ankštos, antrajam –tinkamos, jei tik ekspozicijos bus nuolat keičiamos, o eksponatai suskaitmeninti.
L.Batutienė pasidžiaugė, kad pamažu pildosi kolektyvo siekis – paversti Prienų krašto muziejų svarbiausiu rajono kultūrinio turizmo objektu. Po pastato rekonstrukcijos atnaujinamos ekspozicijos, lankytojams pasiūloma vis daugiau ir įvairesnių renginių – pernai organizuoti 44 renginiai, pristatytos 27 parodos, vyko 26 pavadinimų edukaciniai užsiėmimai. Nors renovacijos darbų muziejuje dar likę, direktorė prašė Tarybos narių atkreipti dėmesį ir į muziejaus padalinių kaimiškose vietovėse reikmes. Nuo pavasario iki rudens galvos skausmą direktorei kelia aplinkos tvarkymas muziejaus padaliniuose – Šilavoto „Davatkyne“ ir Skriaudžių buities muziejuje. Pasak direktorės, iki 2017 m. birželio 15 d. šiems darbams numatoma pasitelkti darbininkus pagal viešųjų darbų programą. Valstybei nusprendus šios programos atsisakyti, teks ieškoti kitos išeities.
Itin prasta poeto ir rašytojo Vinco Mykolaičio – Putino muziejaus patalpų būklė Pilotiškių kaime. Todėl, kaip sakė direktorė, jau parengta jų remonto sąmata, suderinus ją su paveldosaugininkais, bus teikiamas prašymas dėl finansavimo skyrimo.

Skaitytojus vilioja ir renginiais, ir projektine veikla
2016 m. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos veikla turtinga ir patraukli naujomis renginių idėjomis lankytojams ir modernių paslaugų įvairove vartotojams. Viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose surengti 1203 renginiai, kuriuose dalyvavo 15 838 lankytojai. Pernai biblioteka įgyvendino keturis projektus, kuriems gautas papildomas per 13 tūkst. eurų finansavimas. Projektus rėmė ir Prienų rajono savivaldybė. Tačiau, kaip apgailestavo Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, veiklos rodikliams įtakos turi bendra demografinė situacija rajone – mažėjantis gimstamumas, gyventojų ir mokinių skaičius, didėjanti krašto gyventojų migracija. Didžiausia bibliotekų problema ji įvardino mažėjantį skaitytojų vaikų skaičių.
Todėl 2017 m. biblioteka stiprins ryšius su vietos bendruomenėmis, didins jaunimo ir vidutinio amžiaus žmonių įtrauktį į kultūrą, plėtodama inovatyviomis informacinėmis ryšio technologijomis grįstas paslaugas, plėtodama edukacines veiklas bibliotekoje, organizuodama projektinę veiklą ir kt.

Dalė Lazauskienė

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook0Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Politika. Bookmark the permalink.

1 komentaras

  1. žmogus:

    Kokie dar gali būt priekaištai Želkūnų bendruomenei , juk pats meras atsisakė aikštelės nes jos pagrindui įrengti nesurado nei cento.Bendruomenė viską pasidarė savo lėšom ir iniciatyva o savivaldybė gavo gražiai įpakuotą dovaną , turėtų rajono valdžia tik džiaugtis bendruomenių veikla o ne priekaištaut o Stakliškėm gi padarėt stadioną ar tik pinigus išmetėt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *