Namų ūkis

Balandžio mėnesio darbai

Sode. Balandžio mėnuo tinkamas laikas sodų genėjimui, profilaktiniam gydymui nuo žiemojančių kenkėjų ir įvairių ligų sukėlėjų.
Jau galima sodinti medelius. Prieš sodinimą jie gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Per ilgos šaknys patrumpinamos, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrės ir joje pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, suformuojamas vainikas.
Persodinant augesnius vaismedžius, pavasarį ties pagrindinėmis šaknimis 70 -80 cm atstumu nuo kamieno atkasama žemė ir pakertamos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis išleis daug smulkiųjų šaknelių. Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinus lają, tokius medžius, palikus ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galima persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas reikia nukreipti į tą pačią pusę, kaip augo.
Balandį išretinami ir per tankiai augantys serbentų krūmai, šalinamos serbentinės erkutės apniktos šakos (erkutės apipultos šakelės turi išpūstus pumpurus) ir jos tuojau pat sudeginamos. Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai. 
Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradedama skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti.
Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie smaigstomi nuožulniai į lysvę. Prieš tai auginiai apie savaitę pamirkomi minkštame vandenyje, kurį reikia du kartus pakeisti. Merkiama drūtgaliais, vanduo turėtų apsemti iki pusės auginio.
Darže. Balandžio mėnesį sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti visomis reikalingomis trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Reikia įsigyti cheminių priemonių kovai su ligomis, kenkėjais, o atskirais atvejais – ir piktžolėmis. 
Mėnesio pradžioje sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, ridikai ankstyvam derliui, salotos, špinatai, pipirnės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnų sėkla, sodinami česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami auginimui lauke skirti pomidorų ir agurkų daigai. Prižiūrime šildomuose šiltnamiuose auginamus augalus ir sėjame neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose mažiau šaltesniems orams jautrias daržoves. Pats laikas sėti daržoves inspektuose.
Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai. 
Iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis neretai dar būna nemažos šalnos, reikia saugoti paruoštas sodinimui bulves ir pasodus nuo sušalimo.
Daugiametes ir dvimetes daržoves tręškime mineralinėmis trąšomis, įterpkime jas, supurenkime pradžiūvusį paviršių. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai. 
Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas, kurios paankstina jų derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumamėgėms vėlyvesnėms daržovėms.
Gėlyne. Jau savo spalvingais žiedais džiugina krokai, scyliai, ankstyvosios tulpės, raktažolės, įvairiaspalvės našlaitės. Ten, kur auga šios gėlės, o taip pat kiti daugiamečiai augalai, reikia aprinkti senus lapus ir kitas augalų liekanas, supurenti žemę.
Iki balandžio vidurio reikia baigti palaipsniui nudengti rožes. Jas reikėtų dalinai užpavėsinti. Antroje – trečioje dekadoje rožes reikia genėti, pašalinti apšalusius, pajuodusius, dėmėtus, išdžiūvusius, aplūžinėjusius ūglius. Po genėjimo rožes reikia patręšti, iki pumpurų brinkimo reikia spėti nupurkšti prieš ligas ir kenkėjus insekticidais ir fungicidais. Rožės į nuolatinę vietą persodinamos tik atšilus dirvai. Kol neprasidėjo aktyvus augimo periodas, persodinamos ar kerų dalimis dauginamos daugiametės gėlės. Atšilus (optimali gėlių dygimui oro temperatūra 15 – 22°C) ir pradžiūvus dirvai į pastovią vietą galima sėti vienmečius augalus: aguonas, ešolcijas, godetijas, kvapiuosius pelėžirnius, klarkijas, liaukonijas, nasturtes, medetkas ir kitas. Jei labai sausa, pasėjus reikia laistyti. Mėnesio pabaigoje galima sodinti kardelių, montbrečių gumbasvogūnius. Reikia patręšti daugiametes gėles.
Bityne. Balandis – tikras bičių pavasario mėnuo. Šeimose būna jau po kelis korius perų (ypač karnikos bičių šeimose). Mėnesio pradžioje bitės baigia apsiskraidyti. Sužydi pavasariniai augalai. Bitės pradeda nešti žiedadulkes, vandenį, nektarą.
Šiltesnėmis dienomis patikrinama šeimų būklė: pagal perus nustatoma, ar yra motinėlė, įvertinamas šeimos stiprumas, korių švarumas. Silpnos (ant 2 – 3 korių) arba be motinėlių (traninės) šeimos prijungiamos prie stipresnių. Pradedami plėsti lizdai iš pradžių pasiūtu, o vėliau ir dirbtiniais koriais.
Kai oras labiau sušyla, būtina pasirūpinti aviliais. Svarbu sudrėkusius avilius atidaryti, kad jie gerai išdžiūtų. Taip pat šį mėnesį rekomenduojama gerai apšiltinti bičių lizdus. Būtina įsitikinti, ar bitėms netrūksta maisto. Ši žiema buvo ne itin šalta, todėl dalis bičių šeimų anksti pradėjo auginti perus, todėl joms gali trūkti maisto medžiagų, kurios garantuotų sėkmingą dauginimosi procesą.
Kai temperatūra pakils iki +15 °C, turi būti atliekama nuodugni bičių šeimų apžiūra. Pirmiausiai patikrinamos maisto atsargos – jų turėtų būti apie 6–8 kg, jei yra mažiau, būtina papildyti.
Dalis bičių šeimų per žiemą sunaudoja nedaug maisto, todėl pavasarinio patikrinimo metu galima rasti prie perų, iš abiejų pusių, po 3–4 korius, pilnus medaus. Iš praktikos žinoma, kad tokia šeima vystysis prastai, nes pilni medaus koriai atšaldo lizdą. Susidūrus su tokia situacija, patartina iš abiejų lizdo pusių palikti po porą korių, o atliekamus korius atiduoti toms bičių šeimoms, kurioms trūksta maisto. Pasitaiko, kad kai kurie bitininkai pavasarinio patikrinimo metu koriuose atakiuoja medų. To daryti jokiu būdu negalima, nes bičių šeimos vis dar silpnos, todėl esant šaltesniems orams dar negeba sutvarkyti korių. Tada medus prarūgsta ir ima varvėti ant avilio dugno. Visi minėti darbai turi būti atliekami pagal fenologinį kalendorių, ne anksčiau nei klevų žydėjimo pradžia.
Pavasarį svarbu nepamiršti išvalyti bičių šeimų lizdų, šiukšles reikia sudeginti. Jei bityne yra mirusių bičių šeimų, avilių lakos turi būti uždaromos, koriai išimami, aviliai išvalomi ir dezinfekuojami.
Rekomenduojama patikrinti bičių šeimų erkėtumą, esant poreikiui, bites galima gydyti ekologiškais vaistais.
Sušilus orams, kai žydi blindės, bitės ima balinti korius. Tai reiškia, kad bitės jau atsineša nektaro ir jau prasidėjo vaško gamyba. Tada jau galima plėsti lizdus, įdėti vieną ar du dirbtinius korius. Kai bus palanki oro temperatūra, reikia pasirūpinti bičių girdyklų įrengimu. Svarbu, kad girdyklose bitėms nepritrūktų vandens.

Gamtos klendorius

Balandis – pavasario vidurys. Apie tai primena kylanti šviežia žolytė, geltonuojančios blindės, mėlynuojančios žibutės, sprogstantys pumpurai … Gamtininkai sako, kad pavasariui nebūna blogo oro – orų permainas, šokinėjimą nuo karščio prie vėsos reikia suprasti ir vertinti teisingai – taip gamta elgiasi, norėdama vienus paskatinti, kitus – suturėti, apsaugoti nuo neatsakingo skubėjimo.
Paukščiai skuba sukti lizdus, o priešokiais, turėdami laiko nuo lizdo sukimo ar lesinėjimo, pradžiugina giesmėmis. Turbūt visi jau girdėjome vieversio ir varnėno čiulbesį, neišradingą pečialindos giesmę. Ne visų paukščių giesmės yra skirtos patelėms pamaloninti, kai kurie jų, pavyzdžiui, didžiosios zylės, giesmėmis įspėja kitas zyles, kad ši vieta, šis inkilas jau užimtas.
Ir vabzdžiai jau juda kruta – geltonuojančiose blindėse pilna drugių, muselių, bičių, kamanių, ir varlės skuba į savo neršto vietas, o ant kupstų galima pamatyti besišildančius driežus, žalčius ir angis.
Ir mums, žmonėms, jau prasidėjo pavasarinis darbymetis. Jei daržų sėjimui dar kiek per anksti, tai medžių ir krūmų sodinimui pats tinkamiausias metas, kol žemė dar neišdžiūvusi.
Vidutinė mėnesio temperatūra yra 5,4 °C. Užėjus šiltoms orų masėms oro temperatūra gali kai kur sušilti iki 25-28 °C, dirvos temperatūra – iki 42 °C, tačiau, užėjus šaltoms orų masėms, naktimis būna šalnų iki -17 °C. 
Žemiausia oro temperatūra – 23 °C buvo užfiksuota 1963 m. balandžio 4 d. Švenčionyse, aukščiausia – +28,8 °C -1950 m. balandžio 23 d. Druskininkuose, +28,6 °C – 1993 m. balandžio 25 ir 2000 m. balandžio 29 d. Šilutėje.
Balandžio mėnesį dienos ilgumas siekia 13-15 valandų, per mėnesį iškrenta apie 40 mm kritulių.

Orų spėjimai

* Balandžio lietūs – aukso verti.
* Jei balandžio pradžia šilta – tai pabaiga bus šalta.
* Jei visas balandis šiltas, tai gegužė bus vėsi, o birželis šlapias.
*Jei bitės anksti išskrenda iš avilių, pavasaris bus gražus.
* Jei paukščiai lizdus suka saulėtoje pusėje – vasara bus šalta.
* Jei beržai lapelius anksčiau nei alksniai išskleis, vasara bus sausa, o jei pirma lapelius išskleis alksniai – vasara bus lietinga.
* Jei balandžio mėnesį pirmą kartą griaudėja pučiant šiaurės vėjui, laukite šalto pavasario, jei pučiant rytų vėjui – sauso ir šilto, jei vakarų – lietingo, jei pietų – šilto. 
* Balandis šlapias – bus geras arimas bei graži gegužė.
* Jei balandis sausas, liepa bus lietinga.
* Šaltas balandis pranašauja karštą vasarą, gražų rudenį.