Kaip išvengti klaidų ir nesutarimų dėl medžių genėjimo?

Lietuviai nuo seno myli medžius: savo gyvenamojoje aplinkoje sodina juos dėl grožio ar norėdami sulaikyti taršą. Tačiau ką daryti, jei pačių rankomis sodintas medis tiek išbujojo, kad šakos beldžia į langus, tamsina šviesą ir užstoja vaizdą, juolab medis pavojingai pasviręs, trukdo tiesti komunikacijas ar siekia elektros linijas. Pirmuoju atveju pakaks medį išgenėti, antruoju gali tekti jį nupjauti. Visi medžių genėjimo darbai turi būti atliekami iki vegetacijos pradžios, t. y. iki jie sužaliuos.

Šį pavasarį Statybininkų g. 5-ojo namo dalies gyventojų nepasitenkinimą sukėlė drastiškai apgenėtas medis.

Kokia tvarka reguliuojamas medžių pjovimas ir medžių genėjimas? Kaip žinoti, kokius medžius ar krūmus galima pjauti? Ar reikia leidimų, suderinimų? Kad nekiltų ginčų su kaimynais, problemų su aplinkosaugininkais dėl nupjautų ar nugenėtų medžių, reikia atsiminti kelis dalykus. Daugiabučių gyventojams patiems draudžiama genėti medžius, augančius valstybinėje žemėje. Negalima mesti medžių šakų į bendrojo naudojimo konteinerius. Be leidimo galima pjauti medžius, augančius privačiose namų valdose, tačiau tik tais atvejais, jei žemės sklypo ribų plane bei žemės nuosavybės dokumentuose nėra įrašytų saugotinų želdinių. Jeigu yra bendrasavininkų, reikalingas visų bendrasavininkų pritarimas.
Prienų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistė Ilona Ramanauskienė sako, kad leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduoda Savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyrius, gavęs suinteresuoto asmens argumentuotą nustatytos formos prašymą. Prašymą gali pateikti želdinių savininkas ar valdytojas, jei želdiniai auga privačioje žemėje; seniūnas, jei želdiniai auga valstybinėje žemėje; statybos, rekonstrukcijos darbus vykdančios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vykdantis statybos darbus; sodininkų bendrija, jei želdiniai auga mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje.
Ji primena, kad medžius ir krūmus genėti reikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 ,,Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo“.
Seniūno A.Matulevičiaus teigimu, gyventojai, pageidaujantys, kad prie jų daugiabučio namo augantys medžiai, krūmai būtų apgenėti, turėtų kreiptis į miesto seniūniją raštu. Savivaldybėje sudaryta komisija priims sprendimą ir išduos leidimą. Prienų mieste pagal sutartį su savivaldybe teisė vykdyti medžių ir krūmų genėjimo (išpjovimo) darbus suteikta UAB „Prienų butų ūkis“ specialistams, kurie susipažinę su šiuos darbus reglamentuojančiais įstatymais ir taisyklėmis bei turi reikiamus sertifikatus.
Kaip rodo seniūnijos ir UAB „Prienų butų ūkio“ patirtis, gyventojai jautriai reaguoja į darbininkus su pjūklais. Jų atstovai gali papasakoti ne vieną ir ne du atvejus, kai suaugę medžiai tapo kaimynų nesutarimų priežastimi. Anot jų, kiek gyventojų – tiek specialistų. Vieniems medžių šakos trukdo stebėti, kas vyksta kieme ar automobilių aikštelėje, kiti džiaugiasi lapijos teikiamu pavėsiu. Vieni norėtų tik apskabyti šakas, kiti reikalauja nurėžti medžių viršūnes. Antai pagal dalies gyventojų prašymą atvažiavę nupjauti per arti daugiabučio namo augančio beržo, darbininkai sulaukė vienos gamtos mylėtojos kategoriško pasipriešinimo. Po diskusijų su gyventojais, seniūno įsikišimo medį nuspręsta palikti ramybėje.
Siekiant išvengti panašių konfliktinių situacijų, pageidautina, kad teikiamą prašymą pasirašytų ne mažiau kaip pusė namo laiptinės, prie kurios auga prašomi genėti medžiai, gyventojų.
Nesenas pavyzdys – į redakciją kreipėsi vieno Statybininkų gatvės daugiabučio gyventoja I.P., kuri savo ir kelių gyventojų vardu piktinosi, kad be jų žinios drastiškai buvo apgenėtas kieme augantis sveikas kaštonas. Nors medis auga atokiau nuo namo ir niekam nekliudo, buvo ne tik nupjautos apatinės šakos, bet ir vienas iš jo stiebų. Gyventojos teigė išsiaiškinusios, kad dėl medžio genėjimo į miesto seniūniją kreipėsi viena atkakli jų laiptinės kaimynė. Jos kreipimosi pakako, kad seniūnas prašymą perduotų UAB „Prienų butų ūkis“.
Galbūt ši istorija nebūtų iškilusi į viešumą, jei bendrovės darbininkai, darbuodamiesi su pjūklu, nebūtų „persistengę“. Tai pripažino ir bendrovės statybos inžinierius Gintautas Malinauskas, tuo metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas. Vis dėlto jis tikisi genėjimo klaidas ištaisyti, jo teigimu, šią savaitę bendrovės darbininkai atliks formuojamąjį medžio genėjimą ir suteiks medžio lajai taisyklingą geometrinę formą. Bendrovės direktorius Algis Valatka pažadėjo ateityje labiau kontroliuoti medžių genėjimo (pjovimo) darbus.
Dalė Lazauskienė