Interviu vienu klausimu: Kaip manote, ar šiuolaikinis jaunimas yra pilietiškas, neabejingas tam, kas vyksta Lietuvoje, gimtajame mieste ar kaime? Ko reikia, kad pilietiškumo mokyklose rastųsi daugiau?

Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos mokinių tarybos prezidentė Evelina Balčiūnaitė:

-Deja, šiuolaikiniai jaunuoliai nėra labai pilietiški, kartais net abejingi įvykiams, kurie vyksta aplink juos. Mano nuomone, pilietiškai elgiamės, kai sudrausminame šiukšlintoją, skriaudėją, pakeliame šiukšlę, nekreipdami dėmesio į besišaipantį už tavo nugaros, suteikiame pagalbą draugui, artimam žmogui. Manau, jog pilietiškas jaunuolis žino savo pareigas, jam svarbios žmogiškosios vertybės: laisvė, meilė, draugystė, gėris. Jei mes būsime pilietiški, tai yra gerai atliksime savo pareigas, jausime atsakomybę už savo poelgius, tai Lietuvoje, gimtajame mieste, mokykloje, klasėje būsime laimingesni.
Mūsų mokyklos mokiniai ir aš pati dalyvaujame daugybėje iniciatyvų, pilietinių akcijų, renginių, skatinančių pilietiškumą. Pavyzdžiui, dalyvavome pilietinėje akcijoje ,,Vasario 16 dieną švęskime linksmai ir išradingai“.
Tradicinėje mokyklos „Spinduliukų šventėje‘‘ apdovanojame klasių aktyviausius, geriausius ir darbščiausius mokinius, kurie savo pavyzdžiu skatina aktyvumą ir pilietiškumą.
Stengiamės dalyvauti gamtosauginėje veikloje. Kartu su mokyklos mokinių tarybos nariais dalyvavau forume „Darom 2017“. Mes pasiruošę aktyviai dalyvauti sprendžiant aplinkos užterštumo, gamtos išsaugojimo ir puoselėjimo problemas. Kviesime jaunimą dalyvauti akcijoje „Darom‘“ ir baigti ją švente.
Aš manau, kad pilietiškumo reikia mokytis šeimoje, mokykloje, gatvėje, darbe ir viešose vietose. Būtina ir kitiems būti geru pavyzdžiu. Tik tuomet galėsime didžiuotis savo šalies piliečiais ir savo šalimi.


Karolis Jasulevičius, „Revuonos“ pagrindinė mokykla, 5b kl.:
-Manau, kad bent jau mano pažįstamiems, klasės draugams tikrai rūpi, kas vyksta mokykloje, aplink juos.
Dauguma laikomės bendrai prisiimtų taisyklių, dalyvaujame konkursuose ir kitose veiklose po pamokų. Prisimenu, kai klasėje skirstėmės pareigas, visi norėjome būti už kažką atsakingi. Man teko pasirūpinti klasės tvarka po pamokų, ypač klasės lenta. Stengiuosi nepamiršti ir visada gerai atlikti įsipareigojimą.
Kad daugiau vaikų norėtų visur dalyvauti, gal reikėtų gerų pavyzdžių, sugalvoti įvairių paskatinimų, padrąsinimų iš tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų.


Prienų švietimo centro vyr. metodininkė Oksana Radzvilavičienė:

 

.

-Vykdydami projektą „Pilietinės lyderystės ugdymas mokykloje“, atlikome projekte dalyvaujančių Prienų rajono mokyklų bei vienos Italijos mokyklos mokytojų ir mokinių pilietiškumo lygmens tyrimus, kurių pagalba išsiaiškinome stipriąsias ir tobulintinas pilietiškumo ugdymo sritis. Išryškėjo keletas visiems bendrų problemų, pavyzdžiui, kad jaunesni mokiniai yra labiau pilietiški, o jiems augant ir tampant paaugliais, pilietiškumo vis mažėja. Įdomu mums pasirodė tai, kad Lietuvos mokiniai labiau jaučiasi Europos, nei savo krašto piliečiai: jiems svarbiau yra dalyvauti Europos Parlamento, negu miestelio savivaldos rinkimuose… O problemos kiekvienoje mokykloje yra vis kitokios, į jas atsižvelgdamos mokyklų komandos (mokiniai, mokytojai, mokyklų administracijos) ir sukūrė veiksmų planus, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą.
Pilietiškumas – labai plati sąvoka, ir kiekvienas ją supranta kitaip. Vieniems pilietiškumas yra padėti kaimynui surasti pasimetusią katytę, kitiems – dalyvauti rinkimuose ar aplinkos tvarkymo akcijose. Viena akivaizdu: vien kalbomis ir teorinėmis paskaitomis pilietiško mokinio neišugdysime. Tik būdamas pilietišku lyderiu ir pats prisiimdamas atsakomybę, rodydamas pavyzdį, mokytojas, klasės vadovas gali padėti tapti savo ugdytiniams pilietiškesniems.
Pilietiškumas prasideda nuo mažų dalykų. Pavyzdžių yra daug, gal tik per mažai apie juos kalbame.


Pakuonio pagrindinės mokyklos ir Balbieriškio pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio vadovas Kęstutis Žilinskas:
-Manau, kad jaunimas pilietiškas. Ir jų pilietiškumas susideda iš paprastų, mažų dalykų. Jaunimas kitaip supranta valstybei svarbias datas, jie mažai domisi politika, bet rūpinasi savo bendruomene, savo aplinka, didžiuojasi savo mokykla. Pilietiškumą išreiškia savanoriška veikla, dalyvavimu akcijose, masiniuose renginiuose, minėjimuose.
Man pasisekė, nes aš dirbu mokyklose, kuriose mokyklų vadovai, mokytojai pilietiškumą vertina kaip vertybę mokyklos kultūroje. Tai nėra vienkartinės akcijos ar pliusų užsidėjimas, o siekimas pokyčių moksleivių nuostatose, elgesyje, susietame su gyvenimu. Ugdant pilietiškumą didelę įtaką turi ir neformalus ugdymasis, ir įvairios pilietinio ugdymo formos: renginiai, minėjimai, edukacijos muziejuose, viktorinos, su renginiais susijusių įstaigos tradicijų kūrimas ir puoselėjimas, bendradarbiavimas su NVO.
Pilietiškumo tikrai neskatina neigiama visuomenės nuostata, o lengviausia pilietiškumą ugdyti savo asmeniniu pavyzdžiu. Labai svarbus ir santykis su suaugusiaisiais, tėvų įtraukimas.
Pakuonio pagrindinės mokyklos ir Balbieriškio pagrindinės mokyklos jaunieji šauliai aktyviai dalyvauja ne tik mokyklų bendruomenių veikloje, bet ir Lietuvos karių dienos iškilmingame minėjime Vilniuje, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos bėgime Prienuose, sportinėse jaunųjų šaulių šaudymo ir krepšinio varžybose, kliūčių ruožo varžybose. Jie buvo aktyvūs patriotiniame bėgime Kovo 11 -ajai paminėti, patriotiniame žygyje po istorines Jiezno apylinkes, patriotiniame pažintiniame jaunimo žygyje, skirtame Lietuvos valstybės ir krašto savivaldos šimtmečiui paminėti. Pakuonio pagrindinės mokyklos jaunieji šauliai prisidėjo įsirengiant mokykloje šaudyklą, patys organizavo šaudyklos atidarymo renginį, talkininkavo varžybose. Balbieriškio jaunieji šauliai savanoriškai tvarkė Balbieriškio atodangą.
Jaunimas vertina dalyvavimo sukeltą bendrumo jausmą su bendruomene ir Lietuva. Jiems patinka masiškumas, veikimas su didele žmonių grupe, kūrybinė laisvė. Jie tiki tuo, ką daro, patys nori dalyvauti, pasijunta svarbūs, supranta, kuo naudinga jų veikla. Kartu ugdosi atsakomybę ir pilietiškumą.


Naujosios Ūtos laisvalaikio salės vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų mėgėjų teatro „Vėtrungė“ vadovė Anelė Lukjančiuk:
-Mano manymu, už jaunimo pilietiškumą atsakingi mes, suaugusieji. Kaip mes jiems pateikiame pilietiškumo jausmą, taip jie jį ir supranta. Vaikai, ypač jaunesni, viską priima atvira širdimi, aktyviai dalyvauja renginiuose, minėjimuose, daug kuo domisi. Vaikų pilietiškumas pasireiškia sąžiningumu, morale, pareigingumu. Gaila, kad suaugusieji dažnai dejuoja, kaip jiems sunku, kokia bloga valdžia, ir taip prigesina pilietiškumo jausmą, todėl paaugliai darosi abejingi viskam.
Dalyvaudami įvairiose veiklose, užsiėmimuose, būreliuose vaikai savyje ugdo pareigą, aktyvumą, pagarbos kitam žmogui jausmą, o kartu – ir pilietiškumą. Juk statant spektaklį reikia ne tik gerai išmokti tekstą, bet ir suprasti, ką kiekvienas veikėjas nori pasakyti, jo potekstę, mokomasi atskirti, kas gera ir kas bloga. Pasaulio pažinimas, jo supratimas, mokymas pažinti savo kraštą, jo žmones ir skatina vaikuose pilietiškumą.
Labai svarbu, kad renginiai sudomintų. Neseniai mokytojos Laimos Pyragienės iniciatyva vyko susitikimas su „Misija Sibiras 2016“ dalyve Krista Sabaityte. Jaunos merginos pasakojimas, rodomi vaizdai taip sudomino, taip visi klausėsi įdėmiai – čia ir buvo tikrasis pilietiškumo ugdymas.


Prienų skautų tunto draugininkė Alma Liutkienė:
– Manau, kad dauguma jaunimo yra tikrai neabejingi tam, kas vyksta mūsų šalyje, tik galbūt garsiai to nepasako. Dažnai mokiniai į vykstančius pokyčius, įvykius šalyje reaguoja taip, kaip reaguoja jų tėvai, mokytojai ar jų draugai. Kiti drąsiai reiškia savo nuomonę. Tokių mokinių galėtų būti ir daugiau, jeigu jie jaustų, kad yra išklausomi ir svarbūs, svarstant kilusias problemas arba aptariant įvykius.
Man atrodo, kad mes, mokytojai, turime daugiau pasitikėti mokiniais ir leisti jiems būti atsakingiems už numatytą veiklą. Mokytojas galbūt turėtų būti labiau konsultantas, patarėjas, o ne vykdytojas. Iš tiesų, net ir pradinių klasių mokiniai turi būti mokomi išsakyti savo mintis, savo norus, atsakyti už savo veiksmus. Į veiklas reikėtų įtraukti ne tik iniciatyvą rodančius mokinius, bet ir tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje. Taip būtų mokomasi gerbti vieniems kitus.
Dar reikėtų akcentuoti ne neigiamus, o teigiamus dalykus. Mes, mokytojai, kiek įmanydami stengiamės vykdyti savo pilietišką pareigą, bet vis tiek svarbiausias auklėjimas vyksta šeimoje.
Skautybė yra per gamtą dėstoma pilietiškumo mokykla, kurioje ugdomas savarankiškumas. To pasiekiama formuojant būdą, diegiant sveikos gyvensenos principus, mokant nagingumo, ugdant pilietinę nuomonę bei pratinant padėti artimui. Šios pamokos geriausiai pavyksta stovyklose, kai atsiduriame gamtoje, kurioje turime įsirengti laikiną gyvenimui būstą. Čia jaunesnieji skautai mokosi iš vyresniųjų, prašo jų pagalbos. Vyresnieji jaučia pareigą padėti jaunesniesiems, silpnesniems, išmokyti, kuo galima pakeisti namuose esančius buitinius patogumus. Dalyvaudami respublikiniuose skautijos rengiamuose renginiuose susipažįstame su savanoryste, į kurią įsijungia vis daugiau skautų organizacijos narių.
Valstybines šventes paminime, rengdami sueigas, kurių metu vienas iš užsiėmimų būtinai būna susijęs su Lietuvos istorija. Mokomės šokti lietuvių liaudies šokius, dainuojame lietuvių liaudies dainas, tvarkome kultūros paminklus.

Užrašė Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Mums rūpi. Rūpinkimės kartu!“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *