Kodėl mes nesaugiai jaučiamės savo valstybėje (darbo aplinkoje, seniūnijoje, rajone, Lietuvoje)?

Loreta Jakinevičienė, Prienų rajono savivaldybės tarybos narė, Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komiteto pirmininkė:
-Gyvename gražioje, turtingoje savo istorine praeitimi, tradicijomis, papročiais šalyje. Tačiau įvairios nesėkmės dažniausiai priverčia žmones jaustis nesaugiems. Dažnai kasdieninė realybė – nusivylimas netinkamais valdžios sprendimais, materialinis nepriteklius, besikeičianti darbo rinka, artimųjų netektis, netikėta liga daro žmones pažeidžiamais. Kas veja mūsų žmones iš Lietuvos – iš šalies, kurią mes mylime, kuria mes didžiuojamės?
Dažniausiai tai – socialinis nesaugumas ir socialinis neteisingumas. Atsidūrę aklavietėje – ,,socialinėje baudžiavoje“ žmonės jaučiasi beteisiai ir neginami. Ką daryti jaunai šeimai ar į darbą skubančiam žmogui, kai jie negali išvažiuoti iš namų, nes nepravažiuojami kaimo keliai? Ką daryti šeimai, kuri neturi pajamų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, susimokėti už šildymą? Ką daryti vaikui, kuris talžomas girtų ar nuo narkotikų apsvaigusių savo tėvų? Ką daryti pensininkui ar vienišam žmogui, kuris visą gyvenimą dirbo ir neišgali net vaistų nusipirkti? Ką daryti žmogui, kurio tėvų žemę privatizavo ,,galingieji“?
Turbūt iki begalybės galime klausti, bandyti surasti tinkamus atsakymus… Tačiau svarbu užduoti ir dar vieną svarbų klausimą – kas turi už tai atsakyti? Aš įsitikinusi, kad atsakyti turi tie, kurie stovi prie valdžios vairo. Būtent nuo jų gebėjimo tinkamai „vairuoti“, nuo jų požiūrio į žmogų, nuo atsakomybės už priimtus sprendimus priklauso kiekvieno iš mūsų saugumas ir gerovė. Lankydamasi susitikimuose su mūsų rajono gyventojais pastebėjau, kad dauguma žmonių, jausdamiesi nesaugiai, ir užduoda būtent šiuos klausimus. Taip, jie yra pikti, nes netiki arčiausiai jų esančių valdžios atstovų pasiteisinimais, kurie dažniausiai skamba taip: ,,žiūrėsim“, ,,spręsim“, ,,svarstysim“. Žmonės jau pavargo nuo nesibaigiančių pažadų, jie nori atsakymų čia ir dabar, jie nori, kad valdžios atstovai, už savo darbą gaunantys atlyginimus, kai kurie mūsų rajone ir pakankamai solidžius priedus, pagaliau juos išgirstų. Apgailėtinai skamba, kai ,,numylėtiniai“, ,,pataikūnai“ sako: seniūnas, meras, administracijos direktorius, Seimo narys jums, o kartu ir visiems mums padėjo. Svarbu, kaip ir kiek jie mums padeda? Ką jie mums dalina? Ar ne tai, ką mes patys uždirbom? Jie ir turi padėti, nes jiems už tai mokami atlyginimai, ir padėti ne tik išrinktiesiems. Pinigus jie paima ne iš savo dažniausiai pilnų kišenių, bet iš tos pačios mūsų Valstybės, iš mūsų visų uždirbtų pinigų.
Nenoriu daug moralizuoti, bet kai kiekvienais metais girdi tuos pačius žmonių klausimus ir negirdi atsakymų, – darosi graudu. Dar graudžiau atrodo, kai matai akivaizdų valdžios atstovų nepakantumą žmonių problemoms: ,,kalbėkite glausčiau“, ,,jūs jau kreipėtės“, ,,jums jau buvo atsakyta“.
Išbandymas valdžia – tai iššūkis, tačiau priimdami jį, kartu turime prisiimti ir pagarbą žmogui, atsakomybę. Žmogus pasijus ne tik saugiu, bet ir rūpimu mūsų valstybėje, kai jo prašymai nepasiklys valdžios koridorių labirintuose, kai jis nestovės lietuje neuždengtoje kaimo autobusų stotelėje, ir eilėje Lenkijoje prie pigesnių maisto produktų, kai jis pagaliau pasijus oriu mūsų valstybės piliečiu. 

Jelena KONOVALOVA, Prienų globos namų socialinė darbuotoja:
– Nežinau, ar aš esu išlepinta tos aplinkos, kurioje mokiausi, dirbau ir dirbu, sąlygų, ar iš tiesų mūsų valstybėje, šiuo atveju mūsų rajone, vyksta tai, ką man, deja, sunku suprasti ir kas manyje budina nesaugumo jausmą.
Charkovo universitete studijuodama prancūzų kalbą, turėjau galimybę bendrauti su mums dėsčiusiais dėstytojais užsieniečiais. Iš jų mokiausi ir bendravimo kultūros, pagarbaus elgesio su žmonėmis.
Kai atvažiavau gyventi ir dirbti į Lietuvą, gyvenimas suvedė su diplomatinio korpuso darbuotojais prancūzais. Bendravimas su jais suteikė dar daugiau patirties, kuri, manau, man buvo labai naudinga ir trisdešimt penkerius metus dirbant pedagoginį darbą, kaip ir yra svarbi šiandieniniame mano darbe. Socialine darbuotoja Prienų globos namuose dirbu jau dvidešimt metų. Iki šiol džiaugiausi tuo, ką darau ir ta aplinka, kurioje dirbu.
Kodėl sakau būtuoju laiku? Ogi todėl, kad po to, kai pas mus apsilankė Prienų rajono savivaldybės administracijos auditorė su savo pagalbininke, pasijutau tikrai nejaukiai ir nesaugiai.
Neabejoju tuo, kad auditorė turi savo užduotis ir teisę tikrinti, reikalauti dokumentų, bet tai daryti turi kultūringai ir nekeliant diskomforto. Nustebino auditorės arogancija, kategoriški ir gal kai kurie ir ne visai pagrįsti reikalavimai, nenoras išgirsti tai, kas sakoma. Buvom „paprašyti“ užleisti savo darbo patalpas. Užleidome, sudėjome segtuvus su dokumentais ir išėjome. Tik vėliau pagalvojome apie tai, kad neteisingai pasielgėme. Juk mes bendraujame su gyvais žmonėmis, o ne popieriais. Kaikurie mūsų gyventojai turi įvairių problemų, tad jiems labai svarbi įprastinė aplinka, kurioje jie jaučiasi patogiai. Dabar gi ir su gyventojais, ir su jų artimaisiais bendravome, kur pakliuvo. Be to, kiekvieną kartą einant į kabinetą reikiamų dokumentų, jautėmės nejaukiai, kad trikdome auditorių darbą. Man asmeniškai – tai buvo išbalansuota diena.
Tikrai pirmą kartą pasijutau, kaip piktai egzaminuojama mokinukė, nors su tikrintojais teko susidurti ir anksčiau. Ir mokykloje buvo atliekamas auditas, tikrindavo ir Švietimo skyriaus inspektoriai, bet jų nusiteikimas buvo kitas. Jie ateidavo vedini noro patarti, padėti. Žinoma, pastebėdavo jie ir tai, kas taisytina, bet pasakydavo tai korektiškai, ramiai.
Globos namuose taip pat buvome sulaukę įvairių komisijų, Seimo kontrolierių, bet dėl to nejautėme jokio diskomforto. Kontrolieriai kartu aptarė ir patikrinimo rezultatus, įvardino tai, kas jiem padarė įspūdį, ką pastebėjo naujo, pažangaus.
Nežinau, ką apie mūsų darbą parašė ar parašys akte auditorė, bet jos elgesys, kai esi žeminamas vien dėl to, kad nesupranti, ko iš tavęs reikalaujama, kelia abejonių valdininkų darbo ir bendravimo kultūra, skatina nepasitikėjimą. O pas mus važiuoja pasitarti, pasimokyti kitų globos namų socialiniai darbuotojai.

Dalintis:Email this to someonePrint this pageShare on Facebook21Tweet about this on TwitterShare on Google+0Share on VK
Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *