Prišaukę angelus žmonės tiki geromis gyvenimo permainomis

Praėjusią savaitę Birštono muziejuje, keliais mėnesiais anksčiau – ir Prienuose, VšĮ „Meninė drožyba“, buvo pristatytas Lolitos Piličiauskaitės – Navickienės 2016 metais išleistas fotografijų albumas „Angelų kalva“, pasakojantis apie Užugirio kaime, netoli Užutrakio dvaro, Trakų rajone, sukurtą didingų ąžuolinių koplytstulpių ir stogastulpių taką, skirtą Lietuvos tūkstantmečio vardo ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios 600 metų jubiliejams įprasminti.

Renginio svečiai: viena iš Angelų kalvos kūrėjų L.Piličiauskaitė – Navickienė, etnologas L.Klimka, tautodailininkas A. Sakalauskas.

Muziejininkės Romos Zajančkauskienės kalbinami renginio svečiai – knygos autorė Lolita Piličiauskaitė – Navickienė, vienas iš Angelų kalvos kūrėjų – prienietis medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas ir gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka – papasakojo birštoniečiams apie tai, kaip atsirado Angelų kalva ir jai skirta knyga, supažindino su įvairiomis intencijomis pastatytais angelais, panagrinėjo jų simboliką, pateikė legendų, susijusių su kiekvienu angelu.
Galbūt ne vienam iš jūsų jau teko apsilankyti Angelų kalvoje ir pamedituoti angelų paunksmėje, prašant sustiprinimo, globos ir užtarimo, kiti galbūt tik ruošiasi ten nuvažiuoti. Svečių teigimu, ši sakralinė vieta – stebuklinga, ne tik dėl žmonių liudijimų apie išklausytas maldas ar iš anapus pasiųstų keistų ženklų, laimingų sutapimų kalvos kūrėjams bei fundatoriams, bet ir dėl paties projekto sėkmės.
Kaip prisiminė jungtinės kaimų bendruomenės „Užugiriai“ narė Lolita Piličiauskaitė – Navickienė, 2009 metais jos ir draugės Dominykos Dubauskaitės – Kairevičienės galvose gimė idėja ant kalvos įkurdinti 10 angelų, kiekvienam Lietuvos vardo šimtmečiui skiriant po angelą. Ši idėja neturėjo nei techninio, nei finansinio ar kitokio pagrindimo, todėl teko nueiti ilgą kelią, kol vartai idėjos įgyvendinimui pradėjo vertis, kaip šiandien įsitikinusi Lolita, ne be Dievulio palaiminimo…
Angelų kalvą reikėjo kurti viešoje erdvėje, o bendruomenė neturėjo žemės. Nusižiūrėtas lopinėlis priklausė savininkams, sumanytą veiklą reikėjo derinti su Trakų istoriniu nacionaliniu parku. Užugiriai – socialiai apleista vietovė, kur, žlugus kolūkiui, žmonės neteko darbo ir saugumo, iš nevilties ne vienas įniko į svaigalus. Todėl idėjos autorėms norėjosi sukurti sakralią erdvę, kuri pagerintų kaimo energetiką, prišauktų sėkmę bendruomenei.
Buvo gauti reikiami leidimai, o savininkams sutikus parduoti žemę, ieškoma lėšų, renkamos aukos, prasidėjo kalvos tvarkymo darbai. Sukūrus erdvę, kreiptasi į skulptorius, galinčius joje įkurdinti angelus.
Algimantas Sakalauskas įžvelgia Apvaizdos įsikišimą, kad vieną dieną sulaukė idėjos autorių skambučio ir įdomaus pasiūlymo. Jo sutelkti drožėjai, taip pat ir iš Prienų, sukūrė pirmąsias 17-ka beveik penkių metrų aukščio angelų skulptūrų. Jos buvo išdrožtos iš vietinio trumpakočio ąžuolo, menančio ledynmetį, medienos. Angelų skaičius augo sulig žmonių susidomėjimu. Aukas jų statybai rinko policininkai, ugniagesiai, žurnalistai, bibliotekininkai, seniūnai, kitų profesijų atstovai, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubas, STT pareigūnai, Kanados lietuviai, tikintieji, atskiros šeimos ar asmenys, norintys turėti juos globosiančius angelus. Kai kurie iš fundatorių panoro likti nežinomi.
Šiuo metu kalvoje gyvena 36 dideli angelai ir statomi nauji. Kiekvienas iš jų skirtas tam tikrai krikščioniškai vertybei ar tam tikrai progai – Tikėjimui, Atjautai, Meilei, Vilčiai, Sveikatai, Santarvei, Dvasios ramybei, Motinystei, Baltijos keliui, Atgimimui, Taikai ir kt.
Norit tikėkit, norit – ne, bet L.Piličiauskaitė – Navickienė tvirtina, kad šis pilietinis projektas, gimęs krizės metu ir pademonstravęs žmonių sutelktumą ir geranoriškumą, į Užugirių kaimą prišaukė gerų permainų. Dangiškų būtybių globą patiria ir jų fundatoriai bei kalvos lankytojai. Apie tikėjimą stebuklinga Angelų kalvos aura liudija ir žmonių palikti angeliukai, žaisliukai, prikabinti prie didžiųjų angelų sargų, prašant norų išsipildymo. Neturintiems savo angelo, atvykus galima pasimelsti Maldos rate.
Angelai veikia: palaiminimas iš viršaus, žmonių palaikymas lydėjo ir brangaus, iliustruoto, geros kokybės albumo „Angelų kalva“ leidybą. „Šia knyga norėjosi padėkoti visiems tiems, kurie prisidėjo prie Angelų kalvos kūrimo, mitizuoti šią vietovę, kuri, kaip paaiškėjo, praeityje buvo senovės lietuvių šventvietė. Kiekvienas angelas neša žinią, todėl atsivertusieji knygą galės pamedituoti ir pasimelsti prie jam patinkančio angelo, net ir nenuvykę į Angelų kalvą,“ – apie sumanymą pasakojo L.Piličiauskaitė – Navickienė.
Anot Liberto Klimkos, kiekvienas angelas turi savo intenciją, kuri atskleidžia tas vertybes, kurių žmonėms šiandien trūksta. Ypač jį džiugino faktas, kad tarp angelų statytojų nemažai šeimų. „Jeigu šeimos būtų stiprios, nepatirtume tiek daug tragedijų, taptų stiprios bendruomenės ir valstybė, – sakė jis. – Tai, kad šiais laikais atsiranda žmonių, kurie palaiko gyvąją tautodailės tradiciją, mena praeitį ir turi šviesių svajonių, teikia vilties, kad ateityje gebėsim savo šalį paversti Europos perlu“.
Už dvasinės atgaivos valandėlę su Angelų kalvos kūrėjais ir Birštono meno mokyklos jaunaisiais muzikantais Birštono muziejaus darbuotojams ir svečiams dėkojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė. Renginio organizatoriai unikalaus, tęstinio projekto autoriams linkėjo visokeriopos sėkmės ir angelų globos, įgyvendinant savo sumanymus. O mūsų krašto žmonėms reikia pasimokyti iš kaimynų kūrybiškumo ir drąsos iššūkiams priimti…
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Krašto šviesa metų kloduose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *