Įsisąmoninimu grįsta (angl. Mindfulness) terapija – mokslas, integruojantis medicinos, psichologijos, filosofijos žinias bei tradicines žmonijos dvasines praktikas (budizmas, krikščionybė). Mindfulness paplito visame pasaulyje kaip psichologinė priemonė, padedanti šiuolaikiniam žmogui susidoroti su modernaus gyvenimo keliamais iššūkiais.
Prieš 35 metus JAV Masačiusetso universiteto specialistai, vadovaujami prof. J. Kabatt – Zinno, sukūrė 8 savaičių įsisąmonintu dėmesingumu grįstą streso valdymo programą ir pradėjo ją taikyti įvairiems žmonėms. Šios programos efektyvumas patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų ir ji efektyviai praktikuojama. Programą naudoja JAV kariuomenė, „Google“, „Aplle“ korporacijos, daugybė sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų. Mindfulness metodika plačiai išplito visame pasaulyje ir paskutinias metais pasiekė Lietuvą. Šiemet Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas išleido pirmąją įsisąmoninimu grįstos psichoterapijos specialistų laidą.
Mindfulness užsiėmimai gali būti naudingi tiems, kuriuos vargina stresas ir jo „palydovai“ – nerimas, panikos priepuoliai, įtampa, skausmai, miego sutrikimai, nuovargis, pablogėjusi atmintis, „paskendimas mintyse“, nepasitenkinimas, liūdesys. Nors dėmesingas įsisąmoninimas yra efektyvi gydymo metodika, ji yra naudinga ir žmonėms, kurie nepatiria jokių disfunkcinių simptomų, o tiesiog rūpinasi savimi, siekia stiprinti sveikatą, valdyti stresą, lavinti kūrybingumą, gerinti bendravimą, darbo ir gyvenimo kokybę.
Kaip didesnis dėmesingumas gali mažinti stresą?
Dėmesingumas ir stresas yra atvirkščiai susiję dalykai, t.y. kuo didesnį stresą patiriame, tuo sunkiau sukaupti dėmesį. Taip yra todėl, kad tos smegenų sritys, kurių padedami valdome dėmesį, konkuruoja su nerimą produkuojančiomis smegenų sritimis. Tad kuo daugiau patiriame nerimo ir streso, tuo sunkiau tampa susikaupti ties tuo, ką darome: mintys bėgioja į praeitį ar ateitį, tampame išsiblaškę, užmaršesni. Kai specialiai sukurtais pratimais atkuriamas gebėjimas sukaupti ir išlaikyti dėmesį, stresas mažėja automatiškai. Be to, gana dažnai ne tik sumažėja streso lygis ir pagerėja savijauta, bet ir atrandami nauji, anksčiau nepastebėti problemų sprendimo būdai, kuriuos trukdė įžvelgti nuolatinis skubėjimas, nerimavimas bei perdėti apmąstymai. Dauguma dalyvių pastebi, kad tampa ramesni, labiau atsipalaidavę, geba lengviau susikaupti, valdyti savo laiką, atskirti, kas svarbiausia. Neretai pagerėja miegas, mažėja poreikis slopinti stresą žalingais būdais – persivalgant, rūkant ar vartojant alkoholį. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, patiriantys mažiau streso, turi stipresnę imuninę sistemą ir mažiau serga, o susirgę greičiau sveiksta.
Mindfulness principai yra buvimas esamajame laike, vertinimo atsisakymas, kantrybės ugdymas, „naujoko proto“ lavinimas, pasitikėjimas, priėmimas, susitaikymas, neprisirišimas. Mindfulnesss streso valdymo programoje naudojami tokie metodai, kaip edukacija, meditacija, pratybos, kūrybinė veikla, neformali, kasdienė praktika, dėmesinga joga.
Birštono „Eglės“ sanatorijoje kovo mėnesį prasideda Mindfulnesss streso valdymo grupės užsiėmimai. Užsiėmimo struktūra: grupinė praktika, individualus konsultavimas, relaksacinė pirčių – baseinų programa (5 val.). Užsiėmimų laikas – popietinis, paremtas 12 valandų sąmoningo budrumo ir poilsio režimu. Konkretus užsiėmimų grafikas, atsižvelgiant į grupės poreikius, bus aptartas įvadiniame seminare kovo 9 dieną.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“