Kovo mėnesio darbai

Sode. Pavasarį dieną saulės atokaitoje medelių žievė sušyla net iki 20O C, o naktį dar dažnai ir pašąla – ir taip šaltis pažeidžia audinius. Esant tokioms aplinkybėms medžius ir krūmus gali apdeginti saulė, o labiausiai tokie temperatūrų svyravimai pakenkia jauniems medžiams. Todėl patartina dar rudenį medžių kamienus nubalinti. Jei rudens balinimas nuplautas lietaus, pavasarį kalkinimą reikia pakartoti.
Kol pradės sprogti pumpurai, genėkite ir kartu apžiūrėkite vaismedžius. Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių, vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite palikę tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius.
Vaismedžius genėkite taip, kad derėtų kiekvienais metais: iki 7-10 metų – rečiau, mažiau, suaugusius – kiekvienais metais. Ūglius ir jaunas šakutes trumpinkite iki žiedinių pumpurų. Šakučių be žiedinių pumpurų genėti nereikia. Praėjusiais metais davusias derlių šakutes pjaukite, palikdami apie 2-4 cm ilgio stuobrelius. Iš jų išauga nauji ūgliai. Vaismedžių su žemaūgiais poskiepiais viršūnę būtina išsaugoti, kitaip jie greitai pasens ir sunyks.
Mėnesio pradžioje genėkite dekoratyvinius krūmus, išpjaukite nulūžusias šakas. Pjūvių vietas užtepkite sodo tepalu. Jei nėra sniego, žemę supurenkite — išgaruos mažiau drėgmės. Visžalius augalus saugokite nuo kaitrios saulės (rododendrus pridenkite) – mažiau ruduos lapai, spygliai.
Gydykite vaismedžių kamienuose, skeletinėse šakose atsiradusias vėžio ar kitas žaizdas. Jas, išvalytas iki sveikų audinių, dezinfekuokite vario sulfatu (300 g į 10 1 vandens) ir užtepkite sodo tepalu. Įvairius žievės sužalojimus gerai gydo mėšlo ir molio (1:1) skiedinys, į kurį įmaišyta 2 proc. fungicidų: topsino M, bailetono, fundazolo ar ditano, vario oksichlorido.
Vaismedžius nuo ligų nupurkškite specialiais preparatais. Tinka Bordo skiedinys (100 g į 10 1 vandens), vario oksichloridas (40 g į 10 1 vandens), chloras (2 g į 10 1 vandens). Pesticidų nereikia gailėti, jie turi patekti į visus žievės plyšelius, ant dirvos pomedžiuose, ant nukritusių lapų. Agrastus patariama nupurkšti pelenų šarmu arba, esant drėgnam orui, apdulkinti persijotais medžio pelenais (tinka ir smulkintas superfosfatas).
Laikas serbentų ir agrastų krūmus tręšti kalio ir fosforo trąšomis.
Neskubėkite nuo vynuogių nuimti priedangų. Galite paankstinti vegetaciją, o jauni stiebai jautrūs šalnoms. Šiuos augalus baikite genėti iki kovo pabaigos, nes vėliau iš žaizdų išbėga daug sulčių.
Neskubėkite nuimti aprišalų ir nuo vaismedžių – mažiau žalos pridarys saulė ir užklydę kiškiai.
Darže. Kovo pirmąjį dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes pasisėkite daržovių daigams (ankstyvųjų bei žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų).
Į paruoštą nešildomą šiltnamį, uždengtą polietileno plėvele, ankstyvas žalumynines daržoves (ridikėlius, svogūnus laiškams ir kt.) sėkite vėliau – mėnesio viduryje. Pridenkite agroplėvele.
Įrenkite inspektus (sienelės – 25-35 cm aukščio ir 160 cm pločio). Pietinį kraštą palikite 10-15 cm žemesnį už šiaurinį. Karvių ir kiaulių mėšlą sumaišykite su durpėmis ar pjuvenomis. Toks mišinys geriau kaista. Paviršių apibarstykite superfosfatu (1 kg į 1 m2), užpilkite 15-20 cm velėninės ar daržo žemės, sumaišytos su kompostu. Inspektą uždenkite. Į jį daržovių daigus sodinkite po 2-3 dienų.
Pomidorų ir agurkų sėjos laikas priklauso nuo to, kokiame šiltnamyje jie bus auginami. Jei šildomame, juos sėkite kovo pradžioje, jei nešildomame – viduryje, jei po priedangomis – pabaigoje. Pomidorų daigai užauga per 50-55, agurkų — per 25-35 dienas. Jei agurkus auginsite šiltnamyje, kuriame šildomas net gruntas, jų sėklas sėkite kovo pirmąją dekadą, jei šildomas bus tik oras – kovo pabaigoje. Veislių, kurias sodinsite į nešildomą šiltnamį, sėklas sėkite tik balandžio paskutinę dekadą. Agurkai geriau augs nepikuoti. Jei ant skilčialapių lieka luobelės, sėklos buvo įterptos per sekliai arba per sausa žemė.
Daigams skirtą žemę dezinfekuokite silpnu kalio permanganato tirpalu, pakaitinkite orkaitėje ar krosnyje. Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskiroms augalų rūšims skirtuose substratuose. Dabar galima rasti net substrato blokų – vienkartinių indų, pripildytų substrato. Jie lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3-4 cm atstumais, 0,5 cm gylyje, smulkias (salierų, salotų) įspaudę užberkite 1-2 mm žemės sluoksniu ar smėliu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite retai, bet gausiai.
Mėnesio viduryje daiginkite bulves. Patalpos temperatūra turi būti 12-13° C. Bulvės sudygsta per 35-40 dienų.
Mėnesio pabaigoje išpikuokite pipirus, dumplainius. Daigelius sodinkite kuo giliau, palikdami tik viršūnėles – išaugs stiprios šaknys.
Gėlyne. Svogūnines gėles (snieguoles, krokus) patręškite azoto trąšomis (10 g į 1 m2). Ilgiau augančias toje pačioje vietoje patręškite dolomitmilčiais (1 kg į 1 m2). Žiedams auginamas svogūnines gėles pakanka kas 3 – 4 metus patręšti perpuvusiu mėšlu.
Apžiūrėkite, ar šalčiai neiškilnojo augalų. Jei taip atsitiko, – spauskite juos atgal į žemę.
Išpjaukite nulūžusias, nuvytusias laipiojančių rožių šakas.
Išpjaukite nulūžusias hortenzijų šakas. Šios gėlės žiedus krauna ant pernykščių ūglių, todėl jų daug genėti nereikia.
Dirvas naujiems gėlynams sukaskite iki 20 cm gylio, ypač jei to nedarėte rudenį.
Pikuokite vasarį pasėtas vienmetes gėles.
Chrizantemas dauginkite auginiais. Juos susmaigstykite į smėlį arba durpių ir smėlio mišinį. Jei temperatūra bus 16 – 18° C, auginiai įsišaknys per 15 – 20 dienų.
Šiltnamiuose į dėžutes sodinkite kanų šakniastiebius, supjaustytus į dalis, turinčias po dvi akutes.
Dar ne laikas nuo augalų nuimti mulčią ar kitas dangas, nes jis palaiko vienodesnę dirvos temperatūrą. Tačiau jas pajudinkite, kad pradžiūtų ir geriau praleistų orą. Rožių ir kitų augalų priedangose padarykite angas, kad vėdintųsi.
Persodinkite kambarines gėles. Prieš tai jas gerai palaistykite. Į naują vazoną sodinkite tokiame pat gylyje, kokiame augo anksčiau. Gausiai palaistykite. Išbėgusį į padėklą vandenį išpilkite. Augalus dažnai apipurkškite. Vėliau laistykite tik tiek, kad neišdžiūtų žemė. Tręškite tik tada, kai gėlės pradės augti.
Genėkite ir formuokite fikusus, oleandrus, kinrožes, tradeskantes, pelargonijas. Per žiemą ištįsusius ūglius išpjaukite, kitus patrumpinkite 1/2-2/3. Nukirptus ūglius galite pamerkti į kambario temperatūros vandenį ar susmeigti į drėgną smėlį ir pridengti polietileno plėvele, kad įsišaknytų.
Mėnesio pradžioje į šviesią vietą perkelkite tamsoje ar saulės neapšviečiamoje patalpoje žiemojusius kaktusus. Tuos, kurių pumpurai jau gerai išsivystę, palaistykite, o nepabudusius laikykite sausai. Antroje mėnesio pusėje bundančius kaktusus jau galite persodinti. Anksti žydinčius persodinkite po žydėjimo.
Bityne. Gerokai šiltesnė, nei įprasta, žiema bičių šeimas naujam gyvenimui pabudino jau apie sausio vidurį ir daugelyje šeimų lizdai tapo šilti, nes buvo pradėti auginti pirmieji perai. Šioje stadijoje bičių lizdui reikalingas šviežias oras ir reikėtų patikrinti lakas, ar jos neužsikimšusios per žiemą mirusių bičių lavonėliais.
Pačioje vasario pradžioje jau įvyko dalinis bičių šeimų apsiskraidymas. Tiesa, skraidė tik iš tų avilių, kurie stovėjo saulės atokaitoje bei užuovėjoje, ir tik tos bitės, kurioms labiausiai reikėjo išsivalyti.
Ankstyvas perų auginimas nėra labai geras reiškinys dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kad pakeltų lizdo temperatūrą, bitės sunaudoja daugiau maisto ir tuo pačiu užsipildo jų tiesioji žarna, kas vėliau gali sukelti viduriavimą. Todėl būtent dabar reikia gerai apšiltinti lizdą (pravartu ant rėmelių viršaus uždėti keletą sluoksnių laikraščių). Bičių šeimoje mažėjant maisto atsargoms, ir jei kovo mėnesį pražydus blindėms bitės dėl blogo oro negalės parsinešti nektaro, gali grėsti badas. Kuo anksčiau auginami perai, tuo anksčiau pradeda didėti varroa erkių kiekis, ir bitininkui gali prireikti daug anksčiau, nei įprasta, taikyti įvairius gydymo būdus. Kai kurie bitininkai pastebėjo, kad yra šeimų, kurios per žiemą nesuėjo į kamuolį ar net gruodį pradėjo auginti perus. Tai yra per didelio šeimos erkėtumo požymis ir tuo susirūpinti reikėtų jau po pilno bičių apsiskraidymo. 
Pastebėta, kad Lietuvoje bitės apsiskraidyti išlekia apie kovo 24 dieną, tačiau šiais metais tai gali įvykti anksčiau, kai temperatūra pakils iki 9 – 10O C ir bus saulėta, rami diena. Tai savotiška šventė ne tik bičių šeimai, bet ir pačiam bitininkui, todėl patartina tuo momentu pasistengti būti bityne. Tuomet patogu padėti bitėms – sudrėkusias apšiltinimo pagalves džiovinti ar pakeisti sausomis, patikrinti maisto atsargas lizde ir, jei galimybės leidžia, išvalyti avilių dugnus.
Tiems, kurie jau dabar nerimauja dėl maisto atsargų, patartina, esant teigiamai aplinkos temperatūrai, atsargiai praskirti diafragmas ir patikrinti kraštinius korius. Jei šeima susimetusi vienoje lizdo pusėje ir ten bebaigianti maisto atsargas, tuomet reikėtų iš kitos pusės perkelti bent vieną rėmą su maistu. Galima virš lizdo ant rėmų viršaus uždėti kandi pastos gabalą. Jos turi būti ne mažiau 0,5 kg (maždaug vienos savaitės maisto sunaudojimo norma). Žiedadulkių dėti į pastą galima tik po bičių apsiskraidymo, nes jos intensyvina perų auginimą.
Inventoriaus ruošimo procesas jau turėtų eiti į pabaigą, nes bitininkams prasideda maloniausi ir taip ilgai laukti darbai pačiame bityne.

Gamtos kalendorius

Kalendorinio pavasario pradžia yra nekintanti ir visada skelbiama kovo 1-ąją. O štai klimatologinio pavasario data svyruoja ir, anot specialistų, gali skirtis net penkiomis savaitėmis. Tačiau yra pastebima tendencija, kad kasmet klimatologinis pavasaris ateina vis anksčiau. Štai ir šiais metais sinoptikai žada, kad po gan žiemiškų paskutinių vasario dienų kovą pasitiksime su šilumos pliūpsniu. Ir visas kovas bus 1 laipsniu šiltesnis, negu vidurkis, kuris yra 0,4 laipsniai šilumos. Mes, anot klimatologų, tikrąjį pavasarį pajusime, kai temperatūra pasieks 5 laipsnius ir prasidės augalų vegetacija.
Aukščiausia šio mėnesio temperatūra – beveik +22 ° C – buvo užfiksuota 1968 m. kovo 30 d. Kybartuose. Absoliutus kovo mėnesio šalčio rekordas – 37,5 °C – buvo pasiektas 1964 m. kovo 8 d. Varėnoje.
Pavasaris pažadins tai, ką ruduo užmigdė. Jam savo balsais padės ir paukščiai. Juk ne veltui kovo 10-oji vadinama 40-ies paukščių diena. Nuo senovės manoma, kad tądien į gimtinę jau būna sugrįžę nemažai paukščių, o svetur žiemoti išskrendančių būdavo suskaičiuojama apie 40 rūšių. Kovo mėnesį šventinės dienos skirtos ir kovarniams, pempėms, gandrams pagerbti.
Neatsitiktinai pirmasis pavasario mėnuo gavo paukščio kovo vardą. Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, kovai visada sugrįždavo tokiu laiku – žiemos ir pavasario takoskyroje ir šurmuliuodavo prie kelių, kur sniegas tirpsta pirmiausia, kur atsiveria maistas, paskui – klegėjimas senuose miestelių medžiuose prie pernykščių lizdų liekanų. Todėl jie ir būdavo labai svarbus metų kaitos ženklas. Gaila, kad jau kuris laikas kovai nebesivargina žiemą pasitraukti į pietesnius kraštus…
Senovėje šis mėnuo dar buvo vadinamas balandiniu, karveliniu, glušėku (taip dzūkai vadina kurtinius), burblėku (taip apie Labanorą vadinami tetervinai), morčiaus.
Per mėnesį diena pailgėja daugiau nei 2 valandomis: kovo 1 d. dienos ilgumas 10.40 val., kovo 31 d. – 12.54 val. Saulė per mėnesį džiugina maždaug 120 valandų.

Orų spėjimai

* Jei kovo 4 dieną pasninga, vėlai dygs žolė, vėlai bus galima pradėti ganyti gyvulius.
* Jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris.
* Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus pavasaris ir ruduo.
* Jei kovas šaltas – gegužė bus šilta.
* Kokia kovo pabaiga ir balandžio pradžia, tokia bus ir vasara.
* Lietingas kovas retai kada žada gerus metus.
* Jei iš beržo teka daug sulos – bus lietinga vasara.
* Pavasarį nuspėja kovo mėnesio pirma, vasarą – antra, rudenį – trečia diena.
* Jei kovą rytais šąla, žemė geriau džiūsta, vasara bus graži.
* Jei kovo gale kalasi žolė – neaugs vasarojus.
* Jei kovo mėnesį giedra – nebus lietaus liepos mėnesį.
* Jei sniegą leidžia lyjant – bus geras pavasaris.
* Jei kovo 10-osios naktį pašąla, stiprios šalnos truks dar keturiasdešimt parų.