Kaina sumažėjo, ar dėti tašką?

Prienų rajono savivaldybė pastaruoju metu visur platina vaizdingą informaciją apie mažėjančias šilumos kainas Prienų rajone, nuolat pabrėždama, kad savivaldybės sprendimas 2015 m. rugsėjo 1 d. perimti šilumos ūkį iš nuomininko – privataus operatoriaus UAB ,,Prienų energija“, nesibaigus nuomos sutarčiai, buvo laiku, teisingas ir naudingas rajono gyventojams bei įmonėms, nes, ,,palyginus su 2015 m. rugsėjo mėn. (buvo 9,11 ct/kWh (be  PVM)), kaina Prienų r. savivaldybės šilumos vartotojams sumažėjo net 39 procentais.“
Net apdovanojimai, tiksliau, apsidovanojimai ta proga pasipylė…
Tokiu būdu, manipuliuojant skaičiais, pateikiant tokį pasirinkimą kaip didelį savo laimėjimą, iš tikrųjų, bandoma gyventojams pasakyti dalį tiesos, siekiant pasislėpti ryškiose rampos šviesose nuo atsakomybės bei ne visai malonių šilumos ūkio nuomos 2000-2015 metais laikotarpio vertinimų.
Apnuoginus tiesą, išryškėtų, jog visa ši ilga šilumos ūkio nuomos ir jos pabaigos istorija gal tik ,,auksinių svogūnų“ verta, o kai kam iš jos herojų ir ne vieną karčią piliulę nuryti tektų.

Pasirinkimas: nutrauk sutartį arba šildyk orą
Realybė visai kita – dėl skuboto, tinkamai neapsvarstyto ir neparengto savivaldybės sprendimo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, taip pat nepagrįsto ir neatitinkančio teisės principams šilumos kainų nustatymo per visą 2015/2016 m. šildymo sezoną, turime tokį rezultatą – vartotojai dėl sumažėjusios šilumos kainos per 2015 m. rugsėjo – 2016 m. kovo mėn. periodą ,,sutaupė“ savo piniginėse 93 000 eurų, tačiau tuo pačiu pagal sutarties nutraukimo sąlygas ,,įsiskolino“ buvusiam nuomininkui ,,Prienų energijai“ 523 000 eurų, kuriuos mokės dar iki 2018 m. spalio mėn., taip pat vien per 2015 metus ,,uždirbo“ Prienų šilumos tinklams apie 300 000 eurų pelno.
Be to, taip skubėdama savivaldybė nepareikalavo iš nuomininko UAB ,,Prienų energija“ kompensuoti savivaldybei turtinio pobūdžio praradimus dėl žymiai sumažėjusios išnuomoto turto vertės, todėl šilumos ūkio turtas perimtas gerokai nugyventas – užtenka paminėti vien tai, kad pagrindinės dujinės Prienų m. katilinės Nr. 1 šildymo katilai perimti avarinės būklės. Viso turto vertės atstatymas reikalaus svarių investicijų, kurios ateityje tik didins šilumos kainas vartotojams.
Prienų rajono savivaldybė ,,įsidrąsino“ nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį prieš terminą (likus vienam šildymo sezonui iki sutarties termino pabaigos) tik tada, kai nuo 2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti rekonstruota katilinė Nr. 2, kurioje deginamas biokuras, ir buvo akivaizdu, kad pagamintos šilumos kaina nepriklausomai nuo kieno nors norų ar pastangų sumažės.
Iškilo problema – kaip patiekti pigesnę šilumą vartotojams. Savivaldybė ir jos kontroliuojama bendrovė nebuvo pasirengusios prijungti biokuro katilinę prie nuomininko valdomų šilumos tinklų, nors prisijungimo sąlygas turėjo dar 2010 metais, tai ir privertė skubotai nutraukti sutartį prieš terminą su visomis iš to kylančiomis nenaudingomis pasekmėmis, nes pasirinkimo nebuvo.
Kaip sakoma, nieko asmeniško, tik verslas, teko sutikti su padiktuotomis sutarties nutraukimo sąlygomis, negi deginsi pinigus ir šildysi visus metus orą…
Lyg ir viskas aišku, kaip ir tai, kad Prienų biokuro katilinės projekto įgyvendinimas (iš viso investicijų be PVM – už 1 634 170 Eur, tame tarpe 737 439 Eur ES lėšos) dėl įvairių priežasčių – paraiškos trūkumų, netinkamai vykdytų viešųjų pirkimų ir kt. užtruko nepateisinamai ilgai – maždaug nuo 2010 metų iki pat 2015 metų, tačiau liko ir neišbaigtų dalykų – nėra kondensacinio ekonomaizerio (papildomai pagamintų 20 – 25 proc. šilumos be jokių kuro sąnaudų), neįrengtos biokuro svarstyklės, todėl vilkikai su biokuru sveriami Birštone arba kuras priimamas pagal tiekėjo nurodytą svorį, nėra aikštelės biokuro rezervo saugojimui, taigi neįmanoma jo didesnį kiekį sukaupti mažiausiomis kainomis ir pan.

Kaip pasakoje – ,,lydekai paliepus, man panorėjus“
Dar keistesni dalykai su šilumos kainodara – nors savivaldybė buvo atlikusi skaičiavimus ir prognozavo pagamintos biokuro katilinėje šilumos pardavimo kainą – 4,36 ct/kWh, tačiau savo sprendimu įpareigojo akcinę bendrovę „Prienų šilumos tinklai“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vartotojams taikyti UAB „Prienų energija“ apskaičiuotas šilumos kainas, todėl 2015/2016 m. šildymo sezono metu šilumos kaina vartotojams keitėsi nuo 9,11 ct/kWh (rugsėjo 1 d.) iki 8,46 (vasario 1 d.), po to iki 7,31 ct/kWh (balandžio 1 d.), taigi sumažėjo tikrai ne 39 proc.
Dėl pasikeitusios kuro struktūros logiškai nepaaiškinamas buvusių kainų taikymas iš pat pradžių buvo grindžiamas neva tokiu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodymu, tačiau, Komisijai netrukus nuo jo iš esmės atsiribojus, šilumos kainos Prienuose šokinėjo, galima manyti, lyg pagal kažkieno norą.
Šilumos ūkio įstatymo 1 str. yra įtvirtintas reikalavimas mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, tačiau iš esmės visą šildymo sezoną buvo taikoma ženkliai padidinta šilumos kaina, tai vėliau buvo konstatuota ir minėtos Komisijos pažymoje, t.y., kad 2016 m. rugsėjo mėn. galiojanti kaina Prienuose buvo15,4 proc. didesnė, negu Komisijos apskaičiuota.
Kas, kiek ir kokiu būdu grąžins permoką šilumos vartotojams? Gaila, bet savivaldybė susidariusios situacijos niekaip neįvertino nustatydama būsimojo laikotarpio, t.y. pirmųjų metų šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias (Prienų savivaldybės tarybos 2016-12-01 sprendimas Nr.T3-250), todėl vartotojai patirtą materialinę žalą galės išsireikalauti, matyt, tik teisme.

Brangios istorijos pamokos
Šilumos ūkio nuomos istorija būtų nebaigta, jei neprisimintume jos ištakų ir liktume neišmokę jos pamokų.
Verta prisiminti, jog šilumos kaina per visą 15 metų šilumos ūkio nuomos laikotarpį nuo 4,58 ct/kWh (2000 m.) padidėjo kone dvigubai iki 9,11 ct/kWh (2015 m.), dar įdomiau, 2004 m. šilumos kaina buvo sumažėjusi iki 4,34 ct/kWh ir net buvo sutarta tokią kainą išlaikyti 5 metus, kažkodėl šį parašais patvirtintą susitarimą vėliau savivaldybė ,,užmiršo“.
Savivaldybė per visą šilumos ūkio nuomos laikotarpį nuolaidžiavo privataus nuomininko operatoriaus UAB ,,Prienų energija“ interesams: vien 2004 – 2005 m. atleido akcinę bendrovę ,,Prienų šilumos tinklai“ nuo maždaug 300 000 Lt nekilnojamojo turto mokesčio, todėl tikėtina, nuomininkas nesumokėjo tokio dydžio turto nuomos mokesčio; pritarė Pakuonio miestelio ir kt. vartotojų atjungimui nuo centralizuotų šilumos tinklų; tinkamai nekontroliavo UAB ,,Prienų energija“ investicijų į rajono šilumos ūkį, pvz., formaliai suderino investicijų už 1,51 mln. eurų (5,2 mln. litų) be PVM, tačiau pagal 2015 m. turto perdavimo sutartį perėmė turto įsigijimo verte iš viso net už 3,07 mln. eurų.
Ar tos investicijos iš tikrųjų pagerino išsinuomotą turtą, ar pagrįstas šiam tikslui būtinų išlaidų dydis? Štai investicijų pagrindu Balbieriškio miestelio katilinėje įrengtas vandens šildymo katilas per didelio galingumo, esant mažesniam šilumos poreikiui, katilas sunkiai valdomas bei dažnai genda, šilumos tiekėjas iš viso negavo jokios Balbieriškio katilinės vandens šildymo katilo ir pakuros techninės dokumentacijos. Kas ir kaip tada derino investicijas – 234365 eurus (809 214 litų) be PVM į šią katilinę?
Tad kodėl skubos tvarka buvo nuspręsta sumokėti pasitraukiančiam nuomininkui už ,,neatsipirkusias“ investicijas jau minėtus 523 000 eurų (su PVM)?
Ar visos nuomininko investicijos ir kitos išlaidos darytos nepiktnaudžiaujant sandoriais tarp tos pačios grupės įmonių (žr. pvz. VPT tinklalapyje informacija apie UAB ,,Prienų energija“ sudarytas pirkimų sutartis – 2012 m. UAB ,,Energijos taupymo centras“ atliko šilumos trasų remonto darbų už   387,5 tūkst. Lt; 2013 m. su UAB ,,E energija“ sudaryta verslo konsultacijų ir ekspertų paslaugų pirkimo sutartis trejiems metams už 1,67 milijono  litų) ir t.t.

Teisingumo labirintuose
Šilumos kainos vartotojams drastiškai pradėjo kilti jau 2006 m. ir tuomet pasiekė 6, 41 ct/kWh. Nors savivaldybė bandė ginčyti UAB „Prienų energija“ tiekiamos šilumos kainos pagrįstumą, tikriausiai, už nemažus pinigus samdė energetikos ekspertą, po eilinio šilumos kainų padidinimo 2008 m. net kreipėsi į teismą, teisinei pagalbai samdė garsią advokatų kontorą, teisminiai ginčai baigėsi jau 2009 m., kai buvo nuspręsta atsisakyti visų savo skundų, nagrinėjamų teismuose dėl kainų nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Prienų energija“.
Vėliau viešą interesą ginti savivaldybė jau nesiryžo ar tiesiog nenorėjo, taip ir paliko prieniečius kone 10 metų ,,džiaugtis“ brangiausia šiluma Lietuvoje.
Todėl kiekviena proga išsakomi tų pačių Prienų rajono savivaldybės valdančiųjų pareiškimai apie neva itin neigiamas vienašališko analogiškos kaip Prienuose sutarties su nuomininku – operatoriumi nutraukimo pasekmes Ukmergės savivaldybėje skamba spekuliatyviai ir nekorektiškai, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2012 metais konstatavo, kad sutartį Ukmergės savivaldybė, gindama viešąjį interesą, nutraukė teisėtai ir pagrįstai.
Tas pats Aukščiausiasis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi iš nuomininko – privačios bendrovės reikalautų atlyginti jai 5,1 mln. eurų už investuotą turtą ir kt., paliko tik 700 tūkst. eurų (nesumokėtas NT mokestis, paskola bei nepadengtos kuro sąnaudos), teismas aiškiai pasisakė, kad privati bendrovė gali pretenduoti tik į tą turto vertės dalį, kuri susijusi su turto atnaujinimu ir pagerinimu, taip pat nurodė įvertinti, ar visos privačios bendrovės investicijos į šilumos ūkį buvo būtinos, pareikalavo skirti nepriklausomą turto vertės nustatymo ekspertizę.
Kaip šioje vietoje neprisiminti „neatsipirkusių“ investicijų Prienuose….
Be to, dar kitoje byloje Ukmergės savivaldybės kontroliuojamai bendrovei iš nuomininko – operatoriaus buvo priteista 430 tūkst. eurų nesumokėto turto nuomos mokesčio, įdomu, ar visą turto nuomos mokestį Prienų šilumos tinklams sumokėjo UAB „Prienų energija“?
Beje, pagal portale ukmergessiluma.lt pateiktą informaciją 2010 m. Ukmergės savivaldybei perėmus iš privataus operatoriaus šilumos ūkį, jis savivaldybės kontroliuojamos bendrovės pastangomis per pastaruosius metus buvo atnaujintas už 3,6 mln. eurų ir tai leido ženkliai sumažinti šilumos kainą. Mokėdami mažiau už šilumą, Ukmergės savivaldybės gyventojai per šį laikotarpį jau sutaupė apie 2,5 mln. eurų!

Vietoje epilogo
Ar galima šioje vietoje dėti tašką? Gal Prienų rajono savivaldybės valdantieji, taip pat asmeniškai 2007-2011 metais buvęs bei dabartinis meras Alvydas Vaicekauskas, ilgus metus būdami atsakingi už šilumos ūkio būklę bei kainodarą Prienų rajono šilumos ūkyje, sąžiningai ir objektyviai įvertins savo padarytas klaidas, neatliktus darbus, atsiprašys didelės dalies rajono žmonių dėl ilgus metus tokiu būdu vykdyto jų skurdinimo? Juk, pasak Cicerono, žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.
Keista tik, kad Prienų r. savivaldybė, patyrusi karčią pamoką dėl santykių su privačiais šilumos operatoriais, ir toliau tęsia bendradarbiavimą su UAB ,,Roalsa“, kuri tiekia šilumą Jiezno miesto bei Pakuonio miestelio vartotojams, o pastaruoju metu viešoje erdvėje plačiai išgarsėjo dėl galimų korupcinių ryšių su aukštais Kauno rajono savivaldybės valdininkais.
Tad šioje istorijoje telieka daugtaškis – Kauno apygardos prokuratūra tebevykdo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo, valstybės kontrolė rengia šilumos ūkio nuomos audito išvadas, laukite tęsinio…

Audrius Narvydas
2017-02-20