Darbai vasario mėnesį

Sode. Bekylanti vis aukščiau ir aukščiau saulė primena artėjantį pavasarį. Dieną jos spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį gerokai pašąla. Prasideda temperatūrų svyravimai, kurie labai pavojingi vaismedžiams, ypač tiems, kurių neaprišti kamienai bei storesnės šakos. Todėl šiltesnę dieną juos nubaltinkite, jei to nepadarėte iš rudens. Kad kalkių nenuplautų lietus, į jas reikėtų įmaišyti staliaus arba silikatinių klijų, įdėti ūkiško muilo. Galima vaismedžius nubaltinti ir vandens emulsiniais 6 – 8 kartus atskiestais dažais, skirtais sienoms dažyti. Pavasarinis (balandžio – gegužės mėnesiais) vaismedžių baltinimas daugiau turi tik dekoratyvinę reikšmę.
Žiemą pravartu prisiminti ir meistrystės darbus – susikalti dėžių vaisiams susidėti, padaryti kopėčias ir inkilėlių. Nepamirškite, kad nuo paukščių namelio ir landos dydžio priklauso, kas jame gyvens. Zylėms inkilai daromi 26 – 30 cm aukščio ir apie 11 – 12 cm pločio (viduje). Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm landa, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2 – 3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro landą, kurios skersmuo 4,7 cm.
Nepamirškite įsigyti trąšų, pesticidų, reikalingo inventoriaus. Aštriai išsigaląskite genėjimo įrankius: peilius, pjūklelius, sekatorius. Sakoma, kad ratai ruošiami žiemą, o rogės vasarą. Kruopščiai ruoškitės didžiųjų darbų metui, nepamirškite užsukti į rūsį, kur laikomos sustratifikuotos sėklos, skiepūgliai, kad nesudžiūtų, palaistykite vandeniu. Retkarčiais užsukite ir į sodą. Labiausiai vaismedžius kiškiai graužia pavasarėjant. Neleiskite jiems žaloti medelių.
Ir toliau pastoviai lesinkite paukštelius. Lesinami paukšteliai toje pačioje vietoje ieško maisto, o negavę jo – žūsta.
Darže. Vasario pradžioje į dėžutes kambariuose ar apšildomuose šiltnamiuose jau reikia pasėti paprikų, o viduryje ar pabaigoje – pomidorų sėklas daigams auginti. Mėnesio pabaigoje patariama sėti salierus, kurių daigus pavasarį sodinsite darže.
Pomidorų sėklų rūšį reikia rinktis pagal tai, kur auginsite – šiltnamyje, lauke ar balkone, kam auginsite – vartosite šviežius ar konservuosite.
Patyrę daržovių augintojai žino, kad vėlai sėjęs – nesigailėsi. Per anksti pasėjus, kai dienos dar gana trumpos, daigeliai bus reiklesni auginti, ir derlius gali būti menkesnis – augalai linkę labiau sirgti.
Paprikų, baklažanų ar pomidorų vegetacija ilga. Pasėti pomidorai sudygsta maždaug po savaitės, o paprikos – po dviejų. Daigai išauga per 60 – 70 dienų. Vėlyvesniam derliui, priklausomai nuo veislės, ankstyvumo, auginimo sąlygų, rekomenduojama sėti keletą kartų. Vasario viduryje, pabaigoje ar kovo pradžioje sėkime vidutinio ankstyvumo ar vidutinio vėlyvumo pomidorų veisles. Jos tiks stikliniams ar storesne polietileno plėvele dengtiems šildomiems šiltnamiams. Jeigu pomidorai augs visai nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, sėti reikia vėliau – kovo antroje pusėje. Vėliausiai pomidorus galima sėti balandžio pradžioje.
Vasario mėnesį taip pat patariama apžiūrėti turimas daržovių sėklų atsargas, jas atrinkti ir patikrinti jų daigumą vandenyje ar druskos tirpale (1 l vandens ištirpinkite 50 g druskos).
Burokėlių ir nepakaitintas agurkų sėklas patariama atrinkti 20 laipsnių temperatūros vandenyje. Vandenį reikia supilti į plačiakaklius stiklainius, suberti daržovių sėklas, išmaišyti ir leisti 4 – 5 minutes nusistovėti. Išplaukusias sėklas kartu su vandeniu nupilti, o likusias suberti plonu sluoksniu ant popieriaus, padžiovinti. Šios sėklos turėtų būti daigios, todėl jas patariama laikyti iki sėjos.
Lysves, kuriose vėlai rudenį pasėjote morkas, vasario pabaigoje uždenkite plėvele. Plėvelės kraštus apkaskite žemėmis. Praktiškiau tam reikalui turėti medinius rėmus, aptrauktus plėvele. Plėvelę reikia nuimti, kai susiformuoja du tikrieji lapeliai.
Kas savaitę patikrinkite rūsiuose saugomas daržoves ir vaisius. Atrinkite sugedusius ar pradėjusius gesti.
Mėnesio gale polietileniniuose šiltnamiuose nukaskite sniegą. Tą plotą pabarstykite durpėmis arba medžio pelenais. Dirva greičiau įšils, todėl sėti ir sodinti daržoves galėsite anksčiau.
Kambarinės gėlės. Žiemą kambarinės gėlės kenčia nuo temperatūrų svyravimų. Jei patalpa vėsi, augalus laistykite saikingai, drungnu vandeniu. Tręšti augalų nereikia, išskyrus žydinčius.
Tuoj pat šalinkite nužydėjusius raktažolių žiedynus – paskatinsite naujų žiedynų formavimąsi. Kartą per savaitę gėles patręškite 0,1 proc. mineralinių trąšų tirpalu.
Kad pražystų meilenis (amarilis), pastatykite jį šiltoje, šviesioje vietoje ir reguliariai, bet saikingai laistykite. Jei patalpoje bus 16 – 18 laipsnių temperatūra – žiedynas formuosis ilgiau, bet ilgiau žydės.
Ciklamenai žiemą mėgsta labai šviesią vietą. Jei kambaryje palaikytumėte 16 laipsnių temperatūrą, jie žydėtų labai ilgai.
Araukarijai tinkamiausia temperatūra yra 5 – 12 laipsnių šilumos. Šiltesnėje patalpoje ją gali apnikti voratinklinė erkutė. Jei spygliai pagelto, tai – ženklas, kad augalą apniko kenkėjai.
Stebėkite, kad žiemą neperdžiūtų azalijų žemė. Jos auginamos durpinėje žemėje, tad jei vazone žemė dar drėgna, augalui jo gali trūkti, nes durpės sugeria vandenį ir jo neatiduoda. Azalijas patariama pamerkti su visu vazonu į vandenį.
Žiemą kaktusų geriau nelaistyti.
Sansavjerą laistykite labai saikingai, ypač jei kambario temperatūra – apie 20 laipsnių. Jei augalui ims trūkti drėgmės, jis būtinai „pasakys” – ims raukšlėtis lapai.
Vasario pabaigoje jau galima persodinti kambarinius augalus.
Bityne. Visus darbus bityne turime atlikti kuo tyliau, nes į kiekvieną prisilietimą bitės labai jautriai reaguoja, ilgai nenurimsta, dėl to avilyje pakyla temperatūra, bitės ima veržtis į lauką, gali pradėti viduriuoti.
Vasario pabaigoje bičių lizduose jau atsiranda perai, prasideda bičių pavasaris. Lizduose prie perų temperatūra pakyla iki 34 – 35 °C. Nusilpusios išeina iš avilio, daug jų miršta prie lakos, dėl to jų kūneliai gali užkimšti laką ir bitėms ims trūkti oro. Jei reikia, lakas tyliai, kad nesuerzintumėte bičių, išvalykite.
Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginant perus. Atsargiai atidarę avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves pakeiskite sausomis. Bičių lizdus laikinai galite pridengti šilta antklode. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes niekada bitėms taip nereikia šilumos kaip pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galite apšiltinti laikraščiais, dėdami juos keliais sluoksniais ant lubelių.
Šiuo metu bitininkai tvarko rėmelius, skuta pikį, lydo vašką. Vasario mėnesį galima paaukštinti šešiolikos rėmų avilius su viena meduve, kad vasarą, esant geram medunešiui, būtų galima uždėti po dvi meduves. Kai kas siuva pagalves, tvarko korius sandėliuose, gamina bitėms maistą. Jis gaminamas iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišius paliekama pusei paros. Paskui žiūrima, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, vadinasi, dar reikia įdėti cukraus pudros. Masės gabalai po 0,5–1 kg įvyniojami į polietileno plėvelę arba dedami į polietileno maišelius, juose padaromi plyšeliai bitėms prieiti. Maišeliai su maistu dedami virš rėmelių toms šeimoms, kurias reikia maitinti.

Gamtos kalendorius

Nors barsukas per Pusiaužiemį pažadėjo, kad pavasaris jau ne už kalnų, vis dėlto vasaris – dar žiemos mėnuo. Senoliai sakydavo: „Vasaris – ašaris“. Šį, paskutinįjį, žiemos mėnesį dar pasitaiko ir pūgų, ir aštrių, net ašaras iš akių spaudžiančių, snieguotų vėjo gūsių.
Vidutinė daugiametė vasario temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio vakariniame mūsų šalies pakraštyje iki 6 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose. Žemiausia oro temperatūra –42,9 °C (tai absoliutus temperatūros minimumas Lietuvoje) buvo užfiksuota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Aukščiausia – +16,5 °C -1990 m. vasario 21 d. Kybartuose ir Jonavoje.
Matyti ir pavasario pranašų – kai kuriais metais jau vasarį pradeda žydėti lazdynai. Aukso spalvos žiedadulkes pirmieji paberia saulės apšviestose pašlaitėse augantys krūmai.
Dažną vasarį jau galima pamatyti bei išgirsti ir parskridusių paukščių. Ne tik vieversių, kurio vardu pavadinta vasario 24-oji, bet ir gervių, pempių, varnėnų, karvelių. Nors žemę užklojęs sniegas jiems greičiausiai nepatiktų, bet laukams, kurie jau greitai pradės džiūti, drėgmės reikės daug. Meteorologai žada, kad sniego vasarį dar turėtume sulaukti.
Vasario antroje pusėje pamatę paukščius, dar negalime džiaugtis, kad jau atėjo pavasaris. Atvirkščiai, senoliai sakydavo, kad jei vieversys parskrenda prieš savo šventę, pavasaris užsitęs, dar ilgokai bus šalta.
Nors mėnuo ir pats trumpiausias, diena pailgėja beveik dviem valandomis – vasario 1 d. dienos ilgumas – 8 val. 44 min., o 28 d. – jau 10 val. 36 min.
O tikrasis pavasario laukimas prasidės vasario 28-ąją, kuomet švęsime Užgavėnes – varysime žiemą ir skatinsime greičiau ateiti pavasarį.

Orų spėjimai

* Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
* Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis. 
* Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai – bus karšta vasara. 
* Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas ir balandis šaltas. 
* Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
* Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas. 
* Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia. 
* Jei vasarį laikosi šalčiai – bus karšta vasara. 
* Jei vasaris šaltas – bus lietinga vasara, jei vasaris šiltas – bus vėlyvas ruduo. 
* Jei vasario pradžia ir pabaiga graži – galima tikėtis gerų metų. 
* Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto, tai liepos mėnesį bus dažni lietūs. 
* Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

1 komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *